Žinomiems šalies architektams kilo įtarimų, kad už valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšas Saulėtekyje turinčio iškilti 100 mln. litų vertės modernaus mokslo centro projektas jau yra slapta parengtas, o rangovai – žinomi iš anksto, rašo „Lietuvos rytas“.
Tokių nuogąstavimų architektams kilo, nes konkurso tvarka išrinktas rangovas, pasiūlysiantis žemiausią darbų kainą, turi pateikti ir pastato projektinius pasiūlymus.
Tokių nuogąstavimų architektams kilo, nes konkurso tvarka išrinktas rangovas, pasiūlysiantis žemiausią darbų kainą, turi pateikti ir pastato projektinius pasiūlymus.
„Beveik 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto labai sudėtingo objekto projektui parengti skirtos vos kelios savaitės, kai tam reikia mėnesių“, – stebisi susivieniję architektai.
Kūrėjai įsitikinę, kad geriausia nacionalinės svarbos mokslo centro pastato idėja turi būti renkama skelbiant atvirąjį konkursą, tik tuomet siūloma rinktis statybininkus, kurie tai įgyvendintų.
Kol šis konkursas nebus sustabdytas, Architektų sąjunga primygtinai paragino visus šalies architektus jį boikotuoti.
Architektas Algirdas Kaušpėdas įsitikinęs, kad iki Kalėdų spėti kokybiškai suprojektuoti tokį pastatą, parengti jo maketus, planus – nereali užduotis.
„Konkurso medžiaga su įvairiais priedais sudaro per pusę tūkstančio puslapių. Tai didžiulė knyga, kuriai vien perskaityti reikia laiko. Bet juk tai ne romanas. Perskaičius dar viską reikia perkelti į projektą. Tam reikia bent keturių mėnesių“, – mano architektas.
„Skaitant tuos kelis šimtus puslapių susidaro įspūdis, kad rangovas jau žinomas ir kažkas šį projektą jau seniai ruošia. Atrodo, kad jau viskas suprojektuota ir pagal jau kažkur esantį projektą parengtos konkurso sąlygos. Visi technologiniai inžineriniai sprendimai išdėstyti taip tiksliai, iki elektros lizdų, kad, regis, viskas jau padaryta, liko tik formalioji dalis – konkursas“, – sako jis.
A.Kaušpėdo teigimu, projektas, kurio sąmata siekia per du šimtus milijonų litų, turėtų būti įgyvendinamas dviem etapais, projektavimas ir statyba neturėtų būti suplakti į vieną pirkimą.
Iš pradžių turėtų būti rengiamas viešas architektūrinis konkursas, kurio rezultatus vertintų profesionalių ekspertų komisija, ir tik tada perkamos statybos paslaugos. „Dabar pradėta visiškai ne iš to galo. Dabartinis sprendimas lemia, kad projektas bus neapgalvotas ir nekokybiškas“, – aiškino A.Kaušpėdas.
Architektų sąjungos vadovas Gintautas Blažiūnas taip pat mano, kad taupyti projektavimo sąskaita dubliuojant viešuosius pirkimus nederėtų: „Gerai parengtas projektas vėliau gali gerokai sumažinti statybų ir eksploatavimo išlaidas.“
Tačiau konkursą paskelbęs VU įtarimus korupcija neigia ir tikina, kad jo stabdymas padarys valstybei daugiau žalos nei duos naudos.
Universiteto prorektorius Juozas Lazutka aiškino, kad įstatymai nedraudžia tuo pačiu viešuoju pirkimu įsigyti ir projektavimo, ir statybos darbų.
„Tokio pirkimo vienintelis tikslas – užtikrinti aukščiausią darbų kokybę. Mes norime pirkti geriausiai dirbančią vienminčių komandą, kurią sudarytų ir architektai, ir projektuotojai, ir statybininkai“, – kalbėjo prorektorius.
J.Lazutka taip pat nesutinka, kad konkurso terminai – nerealūs. Jo teigimu, visi pastato projektavimo reikalavimai Vyriausybės nutarimu viešai paskelbti dar prieš dvejus metus, o šiame etape iš architektų reikalaujama tik pastato eskizų, o ne detalaus projekto.
Viešųjų pirkimų tarnyba nemato būtinybės keisti viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų, tačiau sutinka, kad organizacijoms dažnai pritrūksta kompetencijos vykdyti viešuosius pirkimus, ypač kai jie susiję su projektavimo ir statybos darbais.
Pasak tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Jakšto, įstatymas konkrečiai šių dalykų nereglamentuoja.
„Jis numato tik būdus, kuriais būtų galima pirkti atskirai arba kartu. Įstatymas leidžia pirkti ir kartu, bet tai geriausia daryti, jeigu darbai ir projektavimas atliekami labai paprasti. Pavyzdžiui, paprastas remontas, kai reikia konstrukcijas pakeisti ar padažyti, tada galima pirkti kartu projektavimą ir darbų atlikimą. Kitais atvejais tarnyba tikrai pasirengusi primygtinai rekomenduoti, kad šie dalykai būtų atskiriami“, – teigia V.Jakštas.
