„Kultūros paveldo departamento biurokratai iš Vilniaus visiškai paralyžiuoja Kauno centro vystymąsi – įsakyta aklai saugoti gatvių bei kiemų erdves, o tai reiškia, kad nieko negalima keisti. Visos silikatinių plytų griuvenos, visi sandėliukai negali būti perstatomi, jokia statyba miesto centre negalima. Visi projektai reikalaujami derinti tik Vilniuje!“, - kvietime dalyvauti akcijoje piktinosi Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus nariai.
Patyrusio tokių renginių organizatoriaus architekto Algimanto Kančo inicijuotoje akcijoje susirinko daug žinomų architektų, kurių kai kurie tarpusavyje ne itin gerai sutaria, ir jiems prijaučiančių žmonių: Audra Kaušpėdienė, Linas Tuleikis, Audrys Karalius, Jolita Kančienė.
Prie architektų akcijos prisijungė kitoje barikadų pusėje stovintys ir D.Varnaitę, kuri taip pat dalyvavo renginyje, palaikantys aktyvūs vyresnio amžiaus kauniečiai, su „Senojo Kauno“ draugijos vadovu Rimvydu Žiliuku priešakyje.
Miestas yra paralyžiuotas
„Žmonės sukviesti, kad paveikti Kultūros paveldo departamento funkcionierius, kad jie eitų į lygiaverčių partnerių diskusiją, bet nedarytų spaudimo ir jėgos būdais neprimetinėtų keistų trumparegiškų, vienašališkų įsakymų, kaip elgtis ir kaip tvarkytis mieste. Nenormalu, kad toks sudėtingas dalykas kaip paveldosauga, būtų sprendžiama tokiais vienpusiškais įsakymais.
Miestas negali sustoti gyventi, kaip XVI amžiuje jis gyveno, taip ir XXI a. gyvena. Miestas vystosi ir kuria. Mes, architektai, irgi esame už tai, kad visas miesto vystymasis vyktų su didele pagarba geriems praeities pastatams. Bet negalime vertinti praeities tik už tai, kad tai praeitis. Turime vertinti praeitį už tai, kad ji sukūrė kažką vertingo.
Mes kalbame apie kompetencijos stoką, kuri matosi šituose įsakymuose, kuriuose sakoma beatodairiškai saugoti visų naujamiesčio kiemų erdves. O patys žinote, kokie tie kiemai.
Kaip taisyti tas erdves, kaip pritaikyti jas žmonių šiandieniniams poreikiams, yra labai daug darbo, tačiau tokie vienšališki įsakymai tą darbą paralyžiuoja. Miestas dabar yra paralyžiuotas. Tokioje aplinkoje neatsiras niekas vertingo. Tai yra žiauru“, - kalbėjo L.Tuleikis.
Kur dingo „Tulpė“?
„Mes jau trejetą metų siekiame, kad būtų išgirstas visuomenės balsas. Iki tol visuomenė tylėjo ir architektai darė ką tiktai norėjo. Mūsų manymu, sudarkyta Kauno pilis, nes architektai apie ją neišmano, kad abu bokštai buvo apvalūs.
Mes norime, kad būtų gerbiamas mūsų kultūros paveldas, koks jis bebūtų – caro laikų ar kitoks, tai yra istorija, ir ją reikia saugoti. Tai pagrindinis mūsų nesutarimas (su architektais, – red. past.). Mes džiaugiamės (kalbant apie D.Varnaitę, – red. past.), kad prasidėjo kažkokios permainos Kaune, kadangi iki šiol buvo visiškas teisės aktų nepaisymas“, – sakė R.Žiliukas. Su kai kuriais jo priekaištais – „Kur buvo architektai kai dingo „Tulpė“, „Pasaka“?“ – architektai sutinka.
Renginyje dalyvavusi KPD vadovė D.Varnaitė pripažino, kad Kauno centre yra problemų, kurias reikia spręsti visiems kartu. Jos tikinimu, departamentas yra pateikęs nemažai pasiūlymų šia tema.
