„Nors Žalgirio arenos statybos truputį vėluoja, tačiau rangovas areną stato kokybiškai ir sąžiningai, smulkios klaidos ištaisomos laiku“, – teigė E. Miliūnas.
Žalgirio areną statančio įmonės „Vėtrūna" generalinio direktoriaus Juozo Valužio teigimu, pastato konstrukcinė dalis beveik baigta, tačiau dar liko architektūrinė dalis, pareikalausianti dar daugiau lėšų. „Žalgirio arenos statyboms jau panaudota 65 mln. Lt. Baigiamas įrengti stogas, pradėti komunikacijų ir kitų sistemų montavimo darbai“, – kalbėjo „Vėtrūnos" vadovas.
Vakar įmonė „Vėtrūna" pateikė savivaldybės administracijos direktoriui Vygantui Gudėnui raštą, kuriame prašoma atidėti Žalgirio arenos statybos darbų pabaigos terminą 5 mėnesiams. Statybininkų teigimu, arenos laiku nepavyks baigti dėl užsitęsusių projektavimo darbų bei koncesijos ir stovėjimo aikštelės konkurso. Savivaldybė gautą raštą perdavė išnagrinėti Žalgirio arenos projekto įgyvendinimą prižiūrinčiai advokatų kontorai.
Meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad rangovas turi laikytis sutartyje numatytų terminų: „Administracija turės išsamiai išnagrinėti gautą statybininkų raštą, tačiau pateiktas 5 mėnesių terminas yra nepriimtinas. Juolab, kad Lietuvos krepšinio federacija norėtų naujojoje Žalgirio arenoje organizuoti būsimo Europos krepšinio čempionato grupių burtų traukimo ceremoniją“, – savo argumentus išdėstė miesto vadovas.
Žalgirio arenos koncesininko atstovė Angelė Dementavičiūtė teigė, kad pirmiausia bus siekiama kokybės. „Investicijų įgyvendinimo sparta priklausys nuo arenos rangovo. Mūsų pagrindinis tikslas – kokybė. Tam reikia rangovo, projektuotojų ir koncesininkų glaudaus bendradarbiavimo", – kalbėjo koncesininko atstovė.
FIBA–Europe sprendimą dėl Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje priėmė 2005 metais. Numatoma, kad grupės varžybos vyks 4 miestuose: Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Atkrentamosios varžybos bus žaidžiamos Kaune ir Vilniuje. Planuojama, kad finalinės varžybos vyks Kaune, nes čia bus didžiausia arena.
Tai bus jau 37–tas vyrų Europos krepšinio čempionatas ir antras kartas, kai Lietuva organizuos Europos krepšinio pirmenybes. Pirmąjį kartą tai įvyko 1939 m. Kauno sporto halėje. Tuomet dalyvavo 8 valstybių komandos. Čempionatas vyko vieno rato sistema – visos komandos žaidė su visomis po vieną kartą. Tuometinė Lietuvos rinktinė, iškovojusi visas 7 pergales, užėmė pirmąją vietą.