Modernus požiūris į kaimo turizmą
Naują kaimo turizmo sodybą Kintuose, vietos gyventojo užsakymu, projektuoja autorių kolektyvas – projekto vadovė I. Olšauskienė, architektai M. Olšauskas, M. Reklaitis, I. Cicėnaitė, I. M. Malinauskaitė. Ekspertų tarybai pateiktame projekte – trijų pastatų kompleksas, antro aukšto lygmenyje sujungtas terasa, ir atokiau nuo jo suplanuota parduotuvėlė-paviljonas. Projekto vadovės I. Olšauskienės teigimu, ant Kintų miestelio ribos esančiame neužstatyme sklype užsakovas pageidavo šiuolaikiškos architektūros stilistikos pastatų, kuriuose norima įkurdinti pobūvių salę (joje galėtų vykti ir kultūriniai renginiai), pirčių kompleksą, patalpas svečiams apgyvendinti bei parduotuvėlę.
 |
| LAS nuotr./Kintuose norima statyti modernią kaimo turizmo sodybą. |
Autoriai pripažino, jog rengiant projekto sprendinius atidžiai nagrinėjo aplinką. Nors sklypas nepatenka nei į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, nei į Kintų botaninį draustinį, užstatymo rodikliais, pastatų aukščiais bei architektūrine stilistika stengtasi įsikomponuoti į vietovės kraštovaizdį. Būsimųjų pastatų aukštis – iki 12 metrų (2 aukštai su mansarda), išorės apdailai numatytas įvairių rūšių skalūnas, terasa – iš medžio. Medinės turėtų būti ir vertikalios, pamariui būdingų nendrių siluetą atkartojančios tvoros. Komplekso pastatai, anot architekto M. Reklaičio, sklype sąmoningai išdėstyti netaisyklingai, siekiant sukurti netikėtus rakursus. Nuo terasos atsivers ir didžiausia šios vietos vertybė – vaizdas į Kuršių marias.
Projekto autoriai įsitikinę, jog įgyvendintas projektas Kintų gyvenvietei kurs nemenką pridėtinę vertę, atliks ne tik turistų traukos, bet ir kultūrinę funkciją, bus sutvarkyta bei poilsiui pritaikyta komplekso aplinka.
Ekspertų tarybos nariai teigiamai įvertino projektą, ypač jo dermę su aplinka. V. Dapkevičius pasidžiaugė, jog kaimo turizmo sąvoka modernėja. Projektą jis pavadino geru pavyzdžiu, kaip šiuolaikinė architektūra gali sėkmingai įsikomponuoti į jautrų kraštovaizdį.
Dėl Klaipėdos senamiesčio koncepcijos – kritinės pastabos
Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijos projekto rengėjai - UAB „Statybos strategija“ – iš Ekspertų tarybos posėdžio išsivežė ilgą pastabų ir kolegiškų rekomendacijų sąrašą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios ir taip teisę rengti 19 ha ploto senamiesčio teritorijos detaliojo plano koncepciją įgijusios bendrovės pristatyti sprendiniai neįtikino nei užsakovų, nei juos vertinusių ekspertų. Koncepcijos projektą LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba rekomendavo koreguoti ir rengti pakartotinį svarstymą.
Rengiamo dokumento tikslas – planuoti eismo organizavimą, pėsčiųjų gatves, suformuoti žemės sklypus visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, infrastruktūros ir rekreacinėms teritorijoms, nustatyti reglamentus ir naudojimo sąlygas, naujus pėsčiųjų bei dviračių takus, apželdinimą. Iš dokumentų autorių užsakovai tikėjosi ir senosios Klaipėdos turgavietės perspektyvos vizijos.
Projekto vadovė Marija Nemunienė Ekspertų tarybos nariams sakė, jog pastaroji užduotis neturėtų būti sprendžiama koncepcijos projektu. Jos rengėjai dokumente planuoja tik nustatyti galimus turgavietės teritorijos tolesnio naudojimo reglamentus, o perspektyva turėtų būti nagrinėjama architektūriniame konkurse, kur galima tikėtis idėjų gausos ir pasirinkti tinkamiausią ir vietai, ir miesto bendruomenei. Planuotojų idėja – dabartinę Turgaus a., kuri yra tapusi automobilių stovėjimo aikštele, išlaisvinti nuo šios misijos, sugrąžinti jos visuomeninę paskirtį. Šiam sumanymui pritarta. Ekspertų taryba siūlė koncepcijos projekte fiksuoti ne tik architektūrinio konkurso dėl turgavietės teritorijos ateities idėją, bet ir būtinybę patrauklioje senamiesčio teritorijoje išsaugoti turgavietės funkciją.
Esminis svarstymui pateikto koncepcijos projekto eismo organizavimo sprendinys – esamos ovalo formos žiedinės sankryžos rekonstrukcija į keturšalę sankryžą. Projekto autoriai teigė šį pasiūlymą grindę Vilniaus Gedimino technikos universiteto eismo specialistų studijomis, tačiau tokia idėja buvo įvertinta kritiškai, kaip nesprendžianti problemų, o tik dar labiau komplikuojanti esamą būklę. Tobulinant koncepcijos projektą autoriams pasiūlyta atidžiau panagrinėti aplinkinių teritorijų transporto eismo sistemą ir ryšius su senamiesčio centrine dalimi. Taip, Ekspertų tarybos narių nuomone, pasimatytų daugiau ir racionalesnių eismo organizavimo galimybių. Planuojant žiedinės sankryžos rekonstrukciją pasiūlyta rengti ir svarstymams teikti keletą galimų šio transporto mazgo pertvarkos variantų.
Teigiamai įvertinti plano rengėjų siūlymai atkurti senamiesčio teritorijoje Šaltkalvių ir Sinagogų gatvių tęsinius, net jei jos vėliau ir nebūtų naudojamos transporto eismui.
Kritikos susilaukė galimi sprendiniai dėl daugiaaukščių automobilių aikštelių planuojamoje teritorijoje statybos. Koncepcijos rengėjų nuomone, šie statiniai galėtų atsirasti esamoje taksi stovėjimo aikštelėje prie žiedinės sankryžos, Galinio Pylimo g. ir Bangų bei Kulių Vartų gatvių sankirtoje. Pirmąjį variantą, kaip visiškai netinkantį senamiesčio prieigoms, ekspertai įvertino neigiamai, dėl kitų taip pat kilo abejonių. Išvadose autoriams rekomenduota ieškoti galimybių ankštoje senamiesčio teritorijoje įkurdinti požemines automobilių stovėjimo aikšteles.
Ekspertų taryba dokumento rengėjams, tobulinsiantiems koncepcijos projektą, rekomendavo atlikti išsamią planuojamos teritorijos vietos istorinę-urbanistinę analizę. Jos išvados, anot vertintojų, padiktuotų racionalesnius, istoriškai pagrįstus sprendinius, tiek apibrėžiant planuojamų teritorijų perspektyvą, tiek teikiant eismo organizavimo schemas. Rengėjams priminta Klaipėdos bendrojo plano nuostata dėl galimos tramvajaus linijos uostamiestyje įrengimo – galimybę tokią liniją nutiesti Tiltų gatvėje rekomenduota analizuoti ir naujame planavimo dokumente.
Pritarta paminklui lietuvių kalbai
Ekspertų tarybos nariai pritarė skulptoriaus A. Boso idėjai Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje sukurti paminklą lietuvių kalbai bei išnykusioms 5-ioms baltų šeimos kalboms. Skulptorius ant pagrindinio tako į biblioteką norėtų sumontuoti bronzinį bareljefą, įrėmintą marmuro plokštėje. Ant grindinio „išbarstyti“ plokšteles su iškaltais jau pražuvusiais lietuvių kalbos žodžiais. Sumanymo idėja – atskleisti mindomos kalbos padėtį.
Diskusijose autoriui siūlyta apsvarstyti galimybes bareljefui ieškoti tinkamesnio statymo būdo ir vietos ant tako, taip pat palikti praėjimą žmonėms, nenorintiems trypti savo kalbos.
