Pokyčiai būtini
Aplinkos ministro patarėjas A.Žebrauskas neabejojo, kad pokyčiai šalies statybos ir architektūros sektoriuje yra būtini, o juos pradėti privalu nedelsiant. „Dabartinė mūsų miestų padėtis, kurią pavadinčiau labai sparčiu ir dideliu skleidimusi, nieko gero nežada. Permainos yra būtinos ir dabar joms pats metas, nes po to jau gali būti per vėlu“, – teigė ministro patarėjas.
A.Žebrauskas tikino, kad ilgą laiką Lietuvos statybų sektorius judėjo kiekybės linkme, kiek primiršęs kokybę, tačiau būtent ji yra miestų veidas: „Turime žiūrėti į architektūrą kaip į miesto veido formuotoją. Į šalį atvykę turistai mėgaujasi oru, nuotaika, tačiau atpažįsta ir vertina miestą pagal architektūrą. Būtent ji turi būti valstybės prioritetas. Šioje srityje labai gerai žinomi Nyderlandai, jų architektūros mokykla yra labai stipri, tačiau tai nulemia būtent prioritetinis valstybės požiūris į architektūrą.“
Turime žiūrėti į architektūrą kaip į miesto veido formuotoją.
Architektūros įstatymo tikslas, anot A.Žebrausko, – atkreipti dėmesį į kokybę, tai būtina daryti ir dėl pačių gyventojų, ir dėl valstybės įvaizdžio kėlimo. „Architektūrinės kokybės siekimas yra kompleksinis darbas, todėl rengiant Architektūros įstatymą buvo paliestos ir kitos sritys. Šis procesas, aišku, nėra ir negali būti vienadienis, tam prireiks daug laiko, tačiau pradėti turime jau dabar. O Architektūros įstatymas pirmas ir labai svarbus žingsnis“, – kalbėjo A.Žebrauskas.
Kompleksinis darbas
A.Žebrauskas pasakojo, kad pirmasis dalykas, ko siekiama Architektūros įstatymu – apibrėžti, kas yra architektas, kokios yra funkcijos ir atsakomybė. Galiausiai ir įvardinti architektūros vietą valstybės ir visuomenės gyvenime.
„Antra, būtina apsibrėžti, kiek ir kokių specialistų Lietuvai reikia. Šiuo metu per keturias aukštąsias mokyklas per metus parengiame apie 300 architektūros, projektavimo specialistų. Palyginti su, sakykime, Estija skirtumas yra labai didelis. Turėdama dvi mokyklas estai per metus išleidžia apie 30 architektų. Šiuo atveju, dėmesys vėlgi atkreiptinas ne į kiekybę, o į kokybę“, – kalbėjo A.Žebrauskas.
Ne ką mažiau svarbus žingsnis, ministro patarėjo teigimu, architektų savivaldos kūrimas: „Savivalda yra toks dalykas, kuris leistų patiems profesijos atstovams „tvarkytis iš vidaus“. Kelti ir spręsti aktualius klausimus, dalyvauti jiems svarbių įstatymų svarstyme. Advokatai, odontologai ir kitų profesijų atstovai yra įsteigę rūmus, manau, savivaldos reikia ir architektams.“
Siekiama įvesti privalomą atestacija tiek neypatingus, tiek ypatingus statinius projektuojantiems specialistams.
A.Žebrauskas pridūrė, kad būtina paliesti ir viešųjų pirkimų, kuriuose dabar nė su žiburiu nerasi žodžio kokybė, klausimą. „Vienas kitas gerai suprojektuotas pastatas, aišku, yra. Dažniausiai ir jų autoriai yra pripažįstami, pavyzdžiui, metų geriausiais. Noriu atkreipti dėmesį, kad geriausiais, o ne pigiausiais. Deja, šiuo metu viešieji pirkimai orientuojasi tik į pastarąjį kriterijų. Tai būtina keisti“, – dėstė pašnekovas.
Privalomas atestavimas
Siekiant minėtos architektūros kokybės yra inicijuojamos ir Statybos įstatymo pataisos. „Jomis siekiama įvesti privalomą atestacija tiek neypatingus, tiek ypatingus statinius projektuojantiems specialistams. Šis pakeitimas yra labai stipriai susijęs su kokybės gerinimu. Neypatinguosius statinius iki šiol galėdavo projektuoti ir atestato, o tai reiškia, kad kartais ir reikiamos kompetencijos, neturintys specialistai.
Neypatingųjų statinių Lietuvoje šiuo metu maždaug 95 proc., toks kiekis statinių galėjo būti projektuoti nekvalifikuotų specialistų. Blogai tai, kad jie neretai ne tik nepasiūlo kokybės, bet siūlo ir kur kas pigesnę kainą, taip iškreipdami rinkos tendencijas ir nustumdami kokybišką pasiūlą į užribį“, – teigė ministro patarėjas.
Noriu pabrėžti, kad mūsų tikslas nėra kaip nors suvaržyti architektus bei projektuotojus. Siekiame sukurti sistemą, kuri vestų mus architektūros, turinčios išliekamąją vertę, keliu.
Aišku, privaloma atestacija neišspręs visų problemų, bet bus labai svarbus kokybės užtikrinimo veiksnys, tikino A.Žebrauskas. „Žengdami minėtus žingsnius ir stengsimės judėti architektūrinės kokybės link. Noriu pabrėžti, kad mūsų tikslas nėra kaip nors suvaržyti architektus bei projektuotojus. Siekiame sukurti sistemą, kuri vestų mus architektūros, turinčios išliekamąją vertę, keliu“, – ryžtingai kalbėjo jis.
Pasak A.Žebrausko, Architektūros įstatymą planuojama priimti šių metų pabaigoje. „Po kokio mėnesio planuojame įstatymo projektą jau siųsti derinimui kitoms institucijoms. Lauksime pastabų, į jas atsižvelgsime ir nustatyta tvarką teiksime jį Vyriausybei“, – apie planus kalbėjo A.Žebrauskas.
Aplinkos ministerija primena, kad visos statybos turi būti vykdomos laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų ir suderinus su specialistais bei reikiamomis institucijomis. Netinkamai vykdomos statybos kelia grėsmę ne tik žmonėms, aplinkinėms teritorijoms, bet ir gamtai. Statytojai privalo užtikrinti, kad statybos nedarytų žalos žmonių gyvenimo kokybei, aplinkai bei kultūros ar paveldo objektams.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija