Arčiausiai nelaimės vietų esantys savivaldybių ugniagesiai – skurdžiai: skiriamų lėšų neužtenka net algoms

Nelaimė Inturkėje, Galuonų ežere, nutiko sausio 12-ąją.

Vietinis gyventojas, visą gyvenimą vaikščiojęs šio ežero ledu į kitą pusę, nusprendė, kad ledas jau tvirtas ir patraukė, kaip įpratęs.

Tačiau maždaug už 100 metrų nuo kranto ledas neatlaikė ir vyras atsidūrė vandenyje.

40 minučių siaubo

Šaltame vandenyje šaukdamasis pagalbos vyras prasilaikė net 40 minučių, tačiau jėgos išseko ir jis nuskendo.

Gelbėtojai tuo metu jau mėgino jį kaip nors pasiekti, tačiau ežeras nebuvo tiek užšalęs, kad atlaikytų ir juos.

Galuonų ežeras Molėtų rajone žiemą

+2

Ant kranto susirinkę kaimynai nuo pirmos minutės mėgino ir patys ko nors imtis ir vis tikėjosi pirmų sulaukti vietos gelbėtojų komandos.

Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, jiems nebuvo leista vykti į nelaimės vietą – išsiųsti Inturkės ugniagesiai tik vėliau, tad prie ežero atsidūrė vos keliomis minutėmis anksčiau nei jų kolegos, važiavę iš Molėtų.

Tiesa, būtent vietinių ugniagesių gelbėtojų dėka nenuskendo ir draugo puolęs gelbėti kitas vietinis gyventojas – jį iš ledinio vandens ištraukė būtent Inturkės komandos ugniagesys, atlėkęs į pagalbą ne darbo metu.

Visą tekstą galite perskaityti čia: Kaimynas nuskendo akyse: pagalbos šaukėsi 40 minučių, bet dėl klaidos vėlavo vietos ugniagesiai.

Įsivėlė klaida

Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė tuomet 15min sakė, kad skambučio iš Inturkės kaimo sulaukta sausio 12-ąją, 15.20 val., operatorė dar pokalbio metu perdavė informaciją pajėgų valdytojams, kurie 15.21 val. aliarmavo Inturkės ugniagesių gelbėtojų komandą ir 15.22 val. – du ugniagesių gelbėtojų automobilius iš Molėtų.

15min nuotr./Galuonų ežeras žiemą

„Tačiau priešgaisrines gelbėjimo pajėgas valdantys pareigūnai pagal Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sudarytą pajėgų sutelkimo planą neturėjo teisės į įvykio vietą siųsti Inturkės ugniagesių gelbėtojų komandos, todėl ji iš karto buvo sustabdyta“, – teigė BPC atstovė, patvirtinusi, kad Inturkės komanda nusiųsta jau vėliau.

Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rolandas Pumputis pripažino, kad dėl tokios įvykių sekos kalta Pajėgų sutelkimo plane įsivėlusi, anot viršininko, „gramatinė klaida“, nes prie PIN VANDUO buvo įrašyta, kad į Inturkę turi vykti Molėtų 1 ir Molėtų 2 automobiliai, tad taip BPC ir siuntė.

Įranga – menka

Vis dėlto viršininkas buvo atviras: Inturkės ugniagesių komandos, kuri priklauso Molėtų rajono ugniagesių tarnybai, aprūpinimas įranga gerokai per menkas.

Mūsiškiai ugniagesiai gelbėtojai turi sauso tipo gelbėjimo darbams skirtus kostiumus. O ugniagesių komandose tokios įrangos neturima.

„Jie teturi gelbėjimo ratą, gelbėjimo liemenę ir gelbėjimo virvę. Mes, gelbėdami kitų gyvybes, turime atsiminti, kad turime saugoti ir savo darbuotojus.

Mūsiškiai ugniagesiai gelbėtojai turi sauso tipo gelbėjimo darbams skirtus kostiumus, kad įbridę į vandenį išlipa sausais drabužiais, tik rankos, veidas sušąla. O ugniagesių komandose tokios įrangos neturima, būna, kad dalį budėjimo laiko jie dirba po vieną“, – kalbėjo R.Pumputis.

Jo vadovaujama Molėtų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pavaldume, o Inturkės ugniagesių komanda – Molėtų rajono ugniagesių tarnybos.

Nuotrauka iš Molėtų PGT „Facebook“ profilio/Molėtų PGT ugniagesiai avarijos vietoje

Tenka pridėti net algoms

Molėtų rajono savivaldybė, kurios biudžetinė įstaiga ir yra rajono ugniagesių tarnyba su savo penkiomis komandomis, neslepia, kad problemos dėl tarnybos finansavimo – didžiulės.

„Ši tarnyba, kurioje dirba 47 darbuotojai (5 komandos), yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, tačiau jos paskirtis – atlikti funkcijas, kurias savivaldybėms deleguoja valstybė. Tarnybos veiklai specialias tikslines lėšas taip pat skiria valstybė. Deja, to finansavimo nepakanka, pristinga lėšų net ugniagesių darbo užmokesčiui, ir Molėtų rajono savivaldybė pagal išgales prisideda.

Valstybė deleguotai funkcijai įgyvendinti skiria Molėtų rajono ugniagesiams 561,2 tūkst. eurų, tačiau tiek vėl per mažai net ugniagesių darbo užmokesčiui.

Taip 2020 m. valstybės buvo skirta 549,6 tūkst. eurų, iš savivaldybės biudžeto papildomai skirta 10,5 tūkst. eurų trūkstamai darbo užmokesčio daliai. Dar 6 tūkst. eurų savivaldybė skyrė bendrai vykdytam projektui „Molėtų rajono savanorių ugniagesių veiklos užtikrinimas“ – nupirkta organizacinės technikos, 3 komplektai suspausto oro aparatų Inturkės, Joniškio, Skudutiškio ugniagesių komandoms, 21 ugniagesių apsauginių drabužių komplektas“, – savivaldybės komentarą perdavė Vladimiras Suchodumcevas, Viešųjų ryšių ir informatikos skyriaus vedėjas.

Jo teigimu, savivaldybės lėšomis atliekamas ir ugniagesių komandų pastatų remontas, nupirktas nešiojamos radijo stoties komplektas.

„Ankstesniais metasi savivaldybė ugniagesiams skyrė lėšų įsigyti automobilių skaitmenines radijo stotis, ištraukiamas ir sudedamas kopėčias, nupirko du naudotus automobilius, perdavė daugkartinio naudojimo užtvarus (bonus) teršalams vandens telkiniuose užtverti, kasmet nuperka absorbentų teršalams surinkti. Vieną naudotą automobilį Molėtų ugniagesių tarnybai perdavė bendradarbiavimo partneriai iš Vokietijos, Hiorstelio miesto“, – vardijo V.Suchodumcevas.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Ugniagesiai

Šiemet situacija irgi nėra geresnė: valstybė deleguotai funkcijai įgyvendinti skiria Molėtų rajono ugniagesiams 561,2 tūkst. eurų.

Tačiau tiek vėl per mažai net ugniagesių darbo užmokesčiui – Molėtų savivaldybės biudžeto projekte tam vėl papildomai numatyta 10 tūkst. eurų.

„Reikšmingiau prisidėti prie ugniagesių tarnybos aprūpinimo tinkama technika ar kitomis priemonėmis iš savo biudžeto savivaldybės galimybės yra ribotos, juolab valstybė deleguoja funkciją ir skiria lėšas jai įgyvendinti. Apgailestaujame, kad apie valstybės deleguojamas, bet nepakankamai finansuojamas funkcijas tenka kalbėti skaudžių įvykių akivaizdoje“, – sakė V.Suchodumcevas.

Trūkumas – 77 tūkst. eurų

Apie nepakankamą finansavimą liudija ir kitos savivaldybės – Skuodo rajono – mero Petro Pušinsko Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai adresuotas raštas, kuris taip ir pavadintas „Dėl finansavimo trūkumo“.

Rašte teigiama, kad vadovaujantis Vyriausybės 2013 metų balandžio 17 dienos nutarimu patvirtinto priedo „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto reikalavimais, Skuodo rajono savivaldybės Priešgaisrinėje tarnyboje turi būti sukomplektuoti 29 etatai.

„Šiose 29 pareigybėse dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui 2021 metams reikia 392 101,17 Eur. Numatyti asignavimai Skuodo rajono savivaldybės Priešgaisrinei tarnybai 2021 metams yra 351 400 Eur. Kad būtų vykdomi minėti minimalūs reikalavimai, lėšų trūkumas vien darbo užmokesčiui yra 40 701,17 Eur.

Tai verčia Priešgaisrinėje tarnyboje dirbančius ugniagesius dirbti nepilnomis pamainomis, nes sukomplektuojami tik 26 etatai ir nemokami viršvalandžiai. Dėl to nuolat rizikuojama tiek darbuotojų saugumu, tiek galimybe tinkamai vykdyti pavestas funkcijas gelbstint žmonių gyvybes, sveikatą ir turtą.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Gaisro vietoje

Be to, siekiant tinkamai organizuoti Priešgaisrinės tarnybos veiklą, yra būtinos lėšos kitoms išlaidoms – transportas, apranga, informacinės technologijos, kvalifikacijos kėlimas, medikamentai ir medicinos priemonės, materialinio turto remontas, darbdavių socialinės paramos pinigai, komandiruotės, komunalinės paslaugos, ryšių paslaugos, kitos prekės ir paslaugos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, lėšų trūkumas Skuodo rajono savivaldybės Priešgaisrinei tarnybai 2021 metams yra 77 101,17 Eur“, – tvirtina Skuodo rajono meras.

Jo teigimu, taip pat nuolat susiduriama su problema, kai Priešgaisrinei tarnybai reikia įsigyti ilgalaikį materialinį turtą.

Laikantis šio reikalavimo nėra galimybės nupirkti sertifikuoto ugniagesio gelbėtojo apsauginio kostiumo, nes jis kainuoja 700 eurų.

„Vadovaujantis Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu „Dėl minimalios ilgalaikio materialinio turto vertės nustatymo“ yra įteisinta nuostata – „Nustatyti viešojo sektoriaus subjektams minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo (pasigaminimo) savikainą) – 500 eurų, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kilnojamąsias kultūros vertybes, kitas vertybes, transporto priemones, šaunamuosius ginklus (išskyrus vienkartinio naudojimo), priskiriamus prie ilgalaikio materialiojo turto neatsižvelgiant į jų vertę (įsigijimo (pasigaminimo) savikainą)“.

Laikantis šio reikalavimo nėra galimybės nupirkti sertifikuoto ugniagesio gelbėtojo apsauginio kostiumo, nes jis kainuoja 700 eurų, nekalbant apie naują šiuolaikišką gelbėjimo įrangą. Norint įsigyti ilgalaikį materialinį turtą, kainuojantį daugiau nei 500 eurų, reikia kreiptis į Skuodo rajono savivaldybės tarybos narius dėl papildomo finansavimo. Įvertinant ribotas finansines galimybes, tokie prašymai tenkinami tik išimties tvarka“, – tvirtina P.Pušinskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Petras Pušinskas

Savivaldybių lėšos ribotos

Lietuvos savivaldybių asociacija pripažįsta – jau ne vienerius metus priešgaisrinės saugos funkcija finansuojama nepakankamai, todėl šios srities problemos yra įsisenėjusios.

„Savivaldybės, kiek įmanoma, prie šios funkcijos finansavimo prisideda pačios (perka techniką, degalus), tačiau jų savarankiškosios lėšos yra labai ribotos. Egzistuoja ir kiti trūkumai, pavyzdžiui, nepakankamai efektyvi funkcijai atlikti reikalingų lėšų apskaičiavimo metodika, kuri neleidžia skirti pinigų ilgalaikėms investicijoms, per mažas ugniagesių darbo užmokestis, prasta materialinė-techninė gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos būklė“, – teigia asociacija.

Savivaldybės, kiek įmanoma, prie šios funkcijos finansavimo prisideda pačios (perka techniką, degalus), tačiau jų savarankiškosios lėšos yra labai ribotos.

15min turimais duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos savivaldybių negavo tiek lėšų, kiek jų prašė, nors paprastai prašomos sumos apsiriboja tik būtiniausiais poreikiais.

Iš viso buvo prašoma 35,54 mln. eurų, o gauta truputį daugiau nei 31,1 mln. eurų – skirtumas siekia 4,436 mln. eurų.

Truputį daugiau, nei prašė, gavo kelios savivaldybės, tarkim, Anykščių rajonas gavo 10,5 tūkst. eurų daugiau, nei prašė, Kaišiadorių – 13,6 tūkst. eurų daugiau.

Druskininkams prie prašytos 132,6 tūkst. eurų sumos pridėti 2,5 tūkst. eurų, Šakių rajonui prie 978 tūkst. eurų – 2,8 tūkst. eurų.

Visos kitos savivaldybės gavo mažiau, nei tikėjosi ir gavo.

Kai kur skirtumai įspūdingi – Kupiškio rajono prašė 1,21 mln. eurų, o gavo vos 666,1 tūkst. eurų.

Kitur nurėžta po kelis, keliasdešimt ar kelis šimtus tūkstančių eurų.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Ugniagesiai

Finansavimas auga, bet nepakankamai

Vidaus reikalų ministerija vis dėlto tvirtina, kad finansavimas savivaldybių ugniagesiams didėja.

Jų pateiktoje lentelėje galima pamatyti, kad 2018 metais buvo skirti kiek daugiau nei 23 mln. eurų, o šiemet, kaip jau minėta, – 31,1 mln. eurų.

Finansavimas savivaldybių ugniagesiams auga, galbūt jis nėra pakankamas, bet jis kasmet nuosekliai didėja.

„Žinoma, kad tiek statutiniai pareigūnai, tiek savivaldybių ugniagesiai atlieka savo pareigas gelbėdami žmonių gyvybes ir jų turtą. Todėl kasmet ieškoma sprendimų, kurių tikslas – pagerinti ugniagesių aprūpinimą. Finansavimas savivaldybių ugniagesiams auga, galbūt jis nėra pakankamas, bet jis kasmet nuosekliai didėja.

2020 metų biudžete buvo skirta 30,5 mln. eurų. 2019 metais, lyginant su 2018 metais, finansavimas augo beveik 7,6 proc. o 2020 metais, lyginant su 2019 metais, net 22,9 proc. 2021 metais savivaldybių ugniagesiams biudžete suplanuota 31,1 mln. eurų, t.y. 2,1 proc. daugiau nei 2020 metais“, – teigiama VRM komentare.

Taip pat ministerija teigia, kad Valstybės kontrolė atliko auditą ir artimiausiu metu turėtų pateikti rekomendacijas, kuriomis vadovaudamasi VRM tvirtina ieškosianti geriausių sprendimų spręsdama ugniagesių gelbėtojų problemas.