Paveikslai buvo įvynioti į drobulę ir labai meistriškai paslėpti. Niekas iki šiol jų nepastebėjo – nei „Meridiane“ veikusio restorano šeimininkai, nei tuomet, kai laivą už simbolinį litą perėmė paramos fondas. Lobis neaptiktas nei prieš trejus metus, kai buvo remontuojamas doke.
„Ardėme jau beveik supuvusias lentas ir pamatėme, kaip sujudinus vieną lenta iškrito ir kažkoks rišulys – keli paveikslai“, – aiškino darbininkai.
Drobulėje buvo susukti keli šventuosius vaizduojantys paveikslai. Tiesa, istorikai, jau apžiūrėję šį radinį apgailestavo, kad laikas ir drėgmė jiems padarė neatitaisomą žalą. „Rastos ikonos – neabejotina vertybė. Manoma, kad jie nutapyti dar XIX a., tačiau labai sunku pasakyti, ar restauratoriams pavyks juos išsaugoti“, – teigė istorikas Dainius Elertas.
Istorikai atsargiai svarsto, kad paveikslai galėjo būti iš evangelikų liuteronų šv. Jono bažnyčios – įstabios šventovės, stovėjusios Klaipėdos Turgaus gatvėje ir nuniokotos per Antrąjį pasaulio karą ir pokario metais. Jos vietą šiuo metu žymi gyvatvorė. Apgailestauta, kad iš senosios bažnyčios, puošusios Klaipėdos panoramą ir buvusios kelrodžiu laivams, nelikę nieko. Tačiau bendruomenės kunigas Reinholdas Moras neprarado vilties. Juolab kad yra istorinių pavyzdžių apie stebuklingai išsaugotas sakralines vertybes – atstačius Gargždų evangelikų liuteronų bažnyčią, vienas vietos gyventojas atnešė ir istorinius varpus. Jie ilgus metus buvo slepiami tarp šiaudų.
Suomijoje statytas laivas „Meridianas“ 1948 m. buvo perduotas Sovietų sąjungai, po metų – Klaipėdos jūreivystės mokyklai. Laivas aplankė ne tik Sovietų sąjungos uostus, buvo išplaukęs į Afriką, Aziją, Europą. „Kol kas sunku pasakyti kur buvo krovinys įdėtas į laivą, ar jis kontrabanda atgabentas, ar jūrininkai matė tik tokį būdą išsaugoti vertybes. Klausimų dar labai daug“, – teigė istorikas.
