Viskas, kas vyksta Nemuno saloje, negali būti atlikta laiku. Ši taisyklė tarsi prakeiksmas lydi visus Kauno centre esančioje saloje vykdomus darbus. Prieš beveik trejus metus pradėta statyti „Žalgirio“ arena duris atverti turėjo dar pernai rudenį, tačiau darbai vyksta iki šiol. Toks pat likimas laukia ir trečdalį salos užimančios arenos teritorijos tvarkymų darbų.
Jeigu pastaruoju metu Lietuvą merkiantys lietūs čia sugrįš ir liepos pradžioje, „Žalgirio“ arenos atidarymo iškilmių dieną norint perbristi statybvietėje kiurksosiantį dumblą šventės svečiams prireiks guminių batų. Tačiau šią problemą sporto ir pramogų rūmų statybas prižiūrintys Kauno valdžios atstovai vadina menkniekiu.
Pagrindinis jų galvos skausmas – kur kas rimtesnis. Kadangi grandiozinio statinio aplinkos tvarkymo darbai bus pradėti tik liepos pradžioje, niekas negali pasakyti, kaip „Žalgirio“ arenos prieigos atrodys rugsėjo pradžioje, kuomet į Kauną bus nukreiptos visų Europos krepšinio sirgalių akys.
Užbėgo įvykiams už akių
Dar praėjusią savaitę Kauno valdžia suskubo pasigirti, jog arenos aplinkos tvarkymo darbai jau tuoj pajudės iš mirties taško. Savivaldybės išplatintame pranešime buvo skelbiama, jog konkursą laimėjusios bendrovės „Kamesta“ atstovai jau buvo atvykę į statybvietę, kur ten dirbantiems rangovams davė nurodymus pašalinti jiems trukdysiančią techniką.
Kaip paaiškėjo vėliau, tuo metu, kai buvo išplatinta ši žinia, „Kamestos“ vadovai net nežinojo apie tai, jog būtent jų kompanija tapo konkurso laimėtoja. Miesto savivaldybė sutartį su Kauno rajone registruota bendrove pasirašyti galės tik kitos savaitės pabaigoje, tad birželio 1 dieną planuota arenos tvarkymo darbų pradžia vėluos mažiausiai mėnesį.
„Viešųjų pirkimų procedūros numato, jog po konkurso laimėtojo paskelbimo turi praeiti dvi savaitės. Tik tada mes galėsime pasirašyti sutartį. Tad darbus prie arenos pradėsime liepos pradžioje“, – teigė bendrovės „Kamesta“ techninis direktorius Edvardas Štuopis.
Gyvenimas ant adatų
Iki kitos savaitės pabaigos, kuomet planuojama ant sutarties su „Kamesta“ padėti parašus, arenos statybas kuruojantys valdininkai turėtų gyventi lyg ant adatų. Po konkurso laimėtojo paskelbimo kitos jame dalyvavusios bendrovės per dvi savaites gali apskųsti rezultatus. Valdžios atstovai neslepia – jeigu taip įvyktų, visos pastangos pasitikti Europos krepšinio čempionatą pasiruošus patirtų fiasko.
„Kviestume talkas ir su grėbliais rankose sutvarkytume viską“, – pusiau juokais, pusiau rimtai blogiausiąjį scenarijų įvardijo Kauno savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Sutvarkyti „Žalgirio“ arenos aplinką miesto savivaldybė tikėjosi už maždaug 8 mln. Lt. Paskelbtame konkurse dalyvavo keturios kompanijos, tačiau mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė nepateikė visų reikalingų dokumentų ir buvo pašalinta. Antrą geriausią pasiūlymą pateikusios „Kamestos“ kaina siekė 10,5 mln. Lt, tuo tarpu „Vėtrūnos“ ir „Kauno tiltų“ apetitas buvo dar didesnis. Privačiuose pokalbiuose miesto vadovai tokį verslininkų elgesį buvo pavadinę šantažu. Tačiau neturėdama kur trauktis, savivaldybė buvo priversta tenkinti jų įgeidžius.
„Aš manau, kad tos firmos, kurios dalyvavo konkurse, neskųs rezultatų. Tiek „Vėtrūnos“, tiek „Kauno tiltų“ vadovai yra padorūs verslininkai. Kita vertus, jeigu mes būtume pasirinkę ne mažiausią kainą pasiūliusią kompaniją, tai pagrindas skųsti būtų suprantamas. Tuo tarpu dabar tokio scenarijaus aš neįsivaizduoju“, – ramybę demonstravo valdininkas.
Užkampius tvarkys vėliau
Visi prie „Žalgirio“ arenos suplanuoti darbai suskirstyti į tris etapus. Iki Europos čempionato planuojamo baigti pirmojo etapo metu ketinama atlikti būtiniausius darbus, sukurti estetinį aplinkos vaizdą. Pasak savivaldybės atstovų, šių darbų vertė sieks apie 7 mln. Lt. Paprašytas paaiškinti, kokie konkretūs darbai bus atliekami už šią sumą, V.Abramavičius teigė: „Bendrai tai galima pavadinti žemės sutvarkymu, žolės užsodinimu. Per beveik du mėnesius prie arenos reikės suvežti 2 tūkst. mašinų žemių ir 200 mašinų grunto. Paskaičiuokite, kiek mašinų bus per dieną“.
Skelbiama, jog antrasis arenos tvarkymo etapas truks iki lapkričio, o trečiasis, kurio metu bus užbaiginėjami smulkūs darbai, bus baigtas pačioje šių metų pabaigoje.
„Dabar bandome užtikrinti, jog „Kamesta“ darbus pradėtų nuo ten, kur čempionato metu bus didžiausi žmonių srautai. Norime, kad bendrovė visų pirma sutvarkytų priėjimą prie arenos“, – patikino už miesto ūkinius reikalus atsakingas vicemeras Kęstutis Kriščiūnas.
„Tiek užsakovas, tiek visi žmonės tikisi ir mes esame pasiryžę pasiekti, kad iki čempionato arenos aplinka atrodytų padoriai“, – tvirtino „Kamestos“ techninis direktorius E.Štuopis.
Vicemero svajonė
Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas užsiminė apie galimybę dar iki Europos čempionato pradžios suremontuoti pro areną einantį Karaliaus Mindaugo prospektą. Pasak politiko, esminė šios transporto arterijos rekonstrukcija galėtų kainuoti apie 11 mln. Lt. Prašymas šią sumą rezervuoti kitų metų Lietuvos automobilių kelių direkcijos rezervo fonde netrukus pasieks Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį.
„Jeigu iš Vilniaus sulauktume teigiamo atsakymo ir sugebėtume rasti kompaniją, kuri sutiktų metus laukti pinigų, galėtume iškart pradėti darbus. Naujo konkurso skelbti nereikėtų, nes prospektą remontuoti galėtų viena iš duobių tvarkymo konkursą laimėjusių penkių bendrovių“, – tvirtino K.Kriščiūnas.
