„Bendrosios aviacijos orlaivių pilotai yra atsakingi už daugelį dalykų, tai lygiai tokia pati situacija, kaip mes, kiekvienas vairuotojas, sėsdamas prie vairo atsakome už savo veiksmus ir esame atsakingi už daiktus, kurie privalomi pagal Kelių eismo taisykles. Šioje vietoje nematau skirtumo, lygiai taip pat orlaivis, kuris yra bendrosios aviacijos orlaivis, ir vairuotojai visiškai atsakingi už veiksmus ir kas pas juos kabinoje yra“, – po posėdžio žurnalistams sakė A.Šliupas.
Viceministras taip pat pažymėjo, kad pilotai patys renkasi maršrutą ir įvertinę lėktuvo technines ypatybes galėjo rinktis maršrutą sausuma, palei jūrą, o ne per ją.
Klausiamas, ar reikia griežtinti reikalavimus, kokias gelbėjimo priemones būtina turėti lėktuve, viceministras tvirtino, kad tai spręs komisija. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nukritusio orlaivio pilotai gelbėjimo priemones turėjo, bet jomis galbūt nespėta pasinaudoti.
Viceministras taip pat pažymėjo, kad pilotai patys renkasi maršrutą ir įvertinę lėktuvo technines ypatybes galėjo rinktis maršrutą sausuma, palei jūrą, o ne per ją.
„Ar reikalingas sugriežtinimas, ne aš vienas turėčiau spręsti ir negaliu to daryti. Yra Vyriausybės kanclerio sudaryta komisija tam tikslui, kurios narys ir aš esu, ir komisijos išvados bus pateiktos, ir mes kaip Susisiekimo ministerija ar mums pavaldžios institucijos imsis priemonių. (...) Per jūrą skrendant reikia vilkėti liemenes, turi būti plaustas, kai toliau nuo kranto kaip šimtas kilometrų, kaip ir matėme iš naujausios informacijos, liemenės ir plaustas buvo, bet tuo plaustu, kaip matome, nepasinaudojo“, – sakė A.Šliupas.
Lėktuvo trūkumai nebuvo esminiai
Taip pat savo paaiškinimus komitetui pateikė lėktuvą Danijoje apžiūrėjęs ir vienkartinį leidimą skrydžiui į Klaipėdą išdavęs Civilinės aviacijos administracijos Orlaivių skyriaus vyr. specialistas Algimantas Deikus.
Jis tvirtino, kad lėktuvo trūkumai buvo neesminiai ir skrydžio saugumui įtakos neturėjo.
Klausiamas, ar įtakos avarijai galėjo turėti tai, kad orlaivis penkerius pastaruosius metus neskraidė, A.Deikus pažymėjo, kad jis buvo prižiūrėtas.
„Apžiūros metu buvo nustatyti neesminiai trūkumai, grubiai tariant, kosmetiniai, kuriuos reikėjo pašalinti, kad jis gautų normalų tinkamumo skraidyti pažymėjimą“, – sakė A.Deikus.
Jis taip pat tvirtino, kad vienkartinio leidimo išdavimas tokiu atveju – įprasta procedūra, o orlaivis buvo patikrintas visas: „Tai normali dokumentų išdavimo procedūra, kai orlaivis tinka saugiam skrydžiui, mes, įvertinę jo techninę būklę, galime išduoti tokį leidimą.“
Klausiamas, ar įtakos avarijai galėjo turėti tai, kad orlaivis penkerius pastaruosius metus neskraidė, A.Deikus pažymėjo, kad jis buvo prižiūrėtas.
„Tas orlaivis buvo prižiūrėtas, atlikti techninės priežiūros darbai, įvertinta orlaivio variklio techninė būklė, man tikrai nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis būtų netinkamas saugiam skrydžiui“, – sakė Civilinės aviacijos administracijos darbuotojas.
Klausiamas, ar žinojo, jog orlaivis skris per jūrą, A.Deikus tvirtino, jog tai ir nebuvo būtina, svarbu – ar orlaivis gali atlikti saugų skrydį.
„Man tikrai nesvarbu, ar jis per jūrą, ar per kalnus skris, ar per Šiaurės ašigalį, tikrai nėra skirtumo. Mes žiūrime, ar orlaivis yra tinkamas atlikti saugų skrydį“, – sakė A.Deikus.
Seimo NSGK atlieka tyrimą dėl gegužės viduryje virš Baltijos dingusio lietuvių orlaivio An-2 bei pilotų paieškos ir gelbėjimo operaciją. Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę.
