„Debatų formatas tinkamas: didelis tempas, gerai paskirstytas laikas, todėl valanda praėjo labai greitai. Žinoma, šiuose debatuose turėjome mažesnes politines jėgas, tačiau ir tarp jų buvo patyrusių politikų, kurie galėjo patiems debatams suteikti įdomumo. Deja...“, – įspūdžiu apie pirmuosius debatus dalijasi A.Katauskas.
Viešųjų ryšių eksperto teigimu, aiškiai matėsi, kad mažosios politinės partijos ir jų atstovai nėra pasiruošę tinkamai ir plačiai diskutuoti rimtais klausimais: „Dažnai nuklydo į populizmą ar, vietoje atsakymo į klausimus, suko aplink tas pačias žinutes, tinkamas diskutuojant visais klausimais. Taip pat aiškiai buvo vengiama stipriau diskutuoti tarpusavyje ar atakuoti oponentus, nors debatuose dalyvavo ir viena iš valdančiųjų partijų.“
A.Katausko nuomone, geriausiai pasirodė ir labiausiai pasiruošusi buvo Lenkų rinkimų akcija-Krikščionių šeimų sąjunga.
„Atsiribojant nuo to, kad dažnai neatsakė į klausimus arba nukrypdavo ne į tą pusę, labiausiai akcentuotai, taikydami į labai konkrečius taikinius (pvz., pasakymais, kad apmokestins bankus ir prekybos centrus), imdamiesi karingos retorikos ir aiškiai apeliuodami į nusivylusius, piktus žmones, debatuose dalyvavo Lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Savo pasisakymuose jie akcentavo, kad jau turi paruošę įstatymo projektus, jau daug dalykų daro ir dar darys, rodė dokumentus ir panašiai. Taip kuriamas žinančių, ką kalba, įvaizdis. Partijos atstovai labai aiškiai įvardino, kokios pozicijos laikosi dėl Darbo kodekso, siūlė mažinti Seimo narių skaičių, valdžios aparatą, kalbėjo apie simbolinius mokesčius mažai uždirbantiems ir t.t.“, – Lenkų rinkimų akcijos pasirodymą komentuoja A.Katauskas.
Jo manymu, partija laikėsi strategijos nediskutuoti, o pasinaudoti gautu eteriu ir pasakyti savo esmines nuostatas. „Esu tikras, žinutės buvo „nutransliuotos“ tikslinėms auditorijoms sėkmingai, todėl šiuose debatuose jiems skirčiau pirmą vietą.“
A.Katausko vertinimu, gerai pasirodė ir A.Zuoko vadovauja Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai): „Minėjo konkrečius skaičius, demonstravo pasitikėjimą savimi. Buvo maksimaliai susikoncentruota į minimalios, vidutinės algos ir neapmokestinamo pajamų dydžio akcentavimą, sėkmingai atlaikyti išpuoliai dėl „Rubikono“. Mano nuomone, pritrūko koncentracijos ir per dažnai buvo užsižaista terminais.“
Lietuvos žaliųjų partijos, vadovaujamos Lino Balsio, pasirodymą A.Katauskas vertina kaip vidutinišką.
„Juos vertinčiau pakankamai neblogai, tačiau daugiausia dėl paties kalbėtojo [L.Balsio] patirties. Jo retorikos gebėjimai pakankamai gerai slėpė tai, kad šių debatų tema nebuvo jų stiprus „arkliukas“, tarsi iš reikalo buvo dėliojamos esminės „žaliosios“ nuostatos. Stebino į nepasitikėjimą savimi ir net bailumą virstantys „mes nežadėsime“, „mes nekalbėsime“, – teigia viešųjų ryšių specialistas.
Stanislovo Buškevičiaus pasirodymą A.Katauskas įvardino vienu žodžiu – „rėksnys“. „Akivaizdu, kad tokia buvo strategija ir jam tai pavyko. Tačiau visiškai neargumentuota diskusija, aiškių pozicijų neturėjimas, nesusijusių pavyzdžių naudojimas, manau, daugeliui žiūrovų (išskyrus agresyviuosius) buvo nepriimtina“, – apie S.Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos pasirodymą „Prieš korupciją ir skurdą“ kalba A.Katauskas.
O „Tvarka ir teisingumas“ su Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje, A.Katausko manymu, patyrė visišką fiasko.
„Labiausiai nusivyliau R.Žemaitaičio pasirodymu. Buvo bandoma kalbėti itin greitai, kalbama labai ilgais sakiniais, naudojami sudėtingi, ne visiems suprantami terminai, pritrūko koncentracijos, akcentų.
Šie debatai pagal susirinkusius dalyvius potencialiai galėjo būti labai sėkmingai nukreipti nepatenkintųjų balsams rinkti, tačiau politikas net pabrėžė, kad jo partija yra valdančiosios koalicijos dalis. Manau, tik dėl sėkmingo atsitiktinumo ir kitų partijų nepasiruošimo „tvarkiečiai“ netapo tiesioginiu kitų debatų dalyvių taikiniu kaip dabartinės valdžios atstovai“, – sako viešųjų ryšių specialistas.
