Raudondvaris pelnytai laikomas vienu gražiausių šalies miestelių, kuris įsikūręs šalia Nemuno ir Nevėžio santakos. Bene didžiausia miestelio puošmena – sutvarkyta ir naujam gyvenimui prikelta Raudondvario dvaro pilis, jos parkas.
Gausu jaunų šeimų
Raudondvaryje gyvena apie 4,3 tūkst. gyventojų, o su aplinkiniais kaimais – 6 tūkst. Prieš 25 metus miestelyje gyveno 3 tūkst. žmonių.
„Į užsienį išvyksta ir iš Raudondvario, bet yra ir daug naujakurių, todėl miestelis netuštėja ir nesensta“, – teigė Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė.
Aplink miestelį ir dabar dygsta nauji namai. Todėl miestelio pabaigos ribą žymintis ženklas važiuojant Jurbarko kryptimi prieš kelerius metus perkeltas visu kilometru toliau.
„Be naujų namų dar yra daug tuščių sklypų, kurie suformuoti per nekilnojamojo turto pirkimo bumą. Jie dar laukia savo pirkėjų“, – pasakojo seniūnė.
Įdomu, kad Raudondvaryje pirkėjų nestigo ir per krizę. Kai kurie namai čia parduoti būtent sunkmečiu, matyt, kritus beprotiškai didelėms kainoms.
Vėl atgaivintos statybos Nevėžio slėnyje: baigtas įrengti didelis daugiabutis, statomi kotedžai, individualūs namai. „Raudondvaryje du darželiai jau nepajėgūs priimti visų jaunų tėvų vaikus, todėl galvojame apie šių įstaigų plėtrą“, – teigė D.Bulotienė.
Raudondvaryje du darželiai jau nepajėgūs priimti visų tėvų vaikus, todėl galvojame apie šių įstaigų plėtrą, – teigė D.Bulotienė.
Miestelį keičia žmonės
„Didžiausiais pasikeitimas, kurį matau per 25 laisvos Lietuvos metus, tai laisvesni žmonės“, – įsitikinęs Raudondvario senbuvis Juozas Vaikšnoras.
Jam pritarė ir Raudondvario kaimo bendruomenės centro pirmininkas Algirdas Svidinskas: „Raudondvaris nėra įprastas priemiestis, kur žmonės užsidarinėja savo namuose ir neturi jokių reikalų su kaimynais. Gyventojai noriai dalyvauja įvairiausioje veikloje, bendruomenės gyvenime, rengia talkas, čia veikia netgi du bendruomenių centrai.“
A.Svidinskas vadovauja folkloro ansambliui „Piliarožė“, dainuojamosios poezijos būreliui, rengia bardų festivalius. „Čia tiek daug įvairios veikos, kad didžiausias Raudondvario kultūros centro rūpestis – sudaryti tokius užsiėmimų grafikus, jog visiems užtektų vietos“, – šypsojosi A.Svidinskas.
Užaugo laisvesnis jaunimas
Raudondvario kultūros centras prieš kelerius metus buvo pripažintas geriausiu šalyje. Čia repetuoja 10 įvairių žanrų kolektyvų, veikia būreliai, klubai.
Direktorė Jolanta Zizienė pasakojo, kad per nepriklausomybės laikotarpį miestelyje užaugo daug talentingo jaunimo. „Mačiau, kaip jauni žmonės tampa vis labiau laisvi, nebijantys reikšti savo nuomonę, smalsūs. Daug jų yra laimėję įvairius šalies konkursus“, – pasakojo direktorė.
J.Zizienė pastebi, kad dabartinis jaunimas nestokoja patriotizmo. „Per jaunųjų talentų koncertą Raudondvaryje sumanėme parengti dar ir palinkėjimą žiūrovams. Dvyliktokai, tautinius šokius šokantys jaunuoliai, pasiūlė tokį: „Linkime nepalikti Tėvynės ir kurti čia gražią ateitį“, – pasakojo J.Zizienė.
Buriasi senjorai
Neapsnūdę ir pagyvenę raudondvariškiai. Pensininkė Danutė Veselienė į Raudondvarį iš Kauno atvyko tik prieš dvejus metus. Dabar ji vadovauja senjorų klubui.
„Atvykusi pastebėjau, kad miestelyje gyvena daug vienišų pagyvenusių žmonių. Jaunimas, vidutinio amžiaus žmonės čia turi įvairiausios veiklos. Susibūrę su keliais bendraminčiais įkūrėme senjorų klubą. Čia gyvena daug inteligentiškų žmonių, nes anksčiau Raudondvaryje veikė Žemės ūkio inžinerijos institutas“, – pasakojo moteris.
Senjorai rengia vakarones, ekskursijas, kviečia lektorius. J.Vaikšnoras svajoja suburti chorą, kapelą. „Turime daug dainingų, draugiškų žmonių. Nenorime apkerpėti“, – kalbėjo vyriškis.
Atgimė dvaras
Daug renginių, kuriuos aplanko ne tik raudondvariškiai, vyksta Raudondvario pilies dvaro parke.
Miestelio dvaras yra XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Kai XIX a. dvarą pradėjo valdyti Tiškevičiai, pilis tapo ištaiginga jų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos. Tiškevičiai pastatė ir Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią.
Sovietmečiu dvaras atiteko Raudondvaryje įkurtam Žemės ūkio inžinerijos institutui, kuris daug prisidėjo prie miestelio plėtros.
Netoli dvaro stovintis instituto administracinis pastatas tebepriklauso Aleksandro Stulginskio universitetui. Tai tikras neūkiškumo pavyzdys. Pastatas atnaujintas už ES lėšas, bet yra niekam nereikalingas ir stūkso tuščias. Parduoti jo universitetas negali, nes tektų grąžinti gautą paramą.
Užtat vėl atgimė dvaras, kuris tapo pagrindine miestelio traukos vieta. Parko teritorijoje buvo atkurti želdynai ir gėlynai, kuriuose puikuojasi į dvarą sugrąžintos senosios rožių veislės.
Dvare veikia Kauno rajono civilinės metrikacijos santuokos skyrius, rengiamos konferencijos, koncertai, valstybinių dienų minėjimai, parodos. Ledainėje atidarytas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Oranžerijoje įsikūręs restoranas. Buvusiose dvaro arklidėse įrengtas Menų inkubatorius, kur veikia 500 vietų mobili teatro ir koncertų salė.