Apie tai pranešta Vilniaus arkivyskupijos interneto tinklalapyje, kur pateikta ir M.Petrušytės-Grušienės biografija.
Arkivyskupo mama gimė 1919 m. balandžio 1 d. Dainavos kaime, Varėnos r. Baigė lietuvišką Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje. Tapusi pradinių klasių mokytoja Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto kaimuose slapta mokė lietuvių kalbos.
1941 m. gegužės 4 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su Pranu Grušu. 1943 m. jiems gimė dukra Milda. Jauną šeimą skaudžiai palietė karas – pakliuvęs į nelaisvę, Pranas atsidūrė Vokietijoje, vėliau – JAV. Marytė su dukra liko Lietuvoje. Nusileidus geležinei uždangai, Marytė beveik dešimtmetį nieko nežinojo apie vyro likimą. Dirbo įvairiuose vaikų globos namuose, kol gavo žinią, kad Pranas gyvas ir rūpinasi Marytės ir Mildos atvykimu į JAV.
1960 m. Marytė su dukra atvyko į Jungtines Valstijas ir po metų, 1961 m., šeimos susijungimas buvo palaimintas sūnaus Gintaro gimimu.
Grušų šeima aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės tautinėje ir katalikiškoje veikloje, rėmė neginkluotą antisovietinį Lietuvos žmonių pasipriešinimą. Marytė iš JAV į Lietuvą slapta atveždavo priemonių Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai leisti ir dauginti, ne kartą į JAV pervežė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos mikrofilmus, materialiai rėmė pogrindžio dalyvius, organizavo siuntinius politiniams kaliniams, jų giminaičiams ir pogrindžio dalyviams.
1970 m. ištekėjo dukra Milda, su vyru Kęstučiu Čižiūnu užaugino tris sūnus ir sulaukė aštuonių vaikaičių. Sūnus Gintaras 1994 m. įšventintas kunigu, 2010 m. tapo vyskupu, Lietuvos kariuomenės ordinaru, o nuo 2013 m. – Vilniaus arkivyskupu.
2015 m. Marytė ir Pranas Grušai sugrįžo į Lietuvą. 2017 m. vasario 16 d. Marytė Grušienė už aktyvų neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo Lietuvoje rėmimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Artimieji prašo vietoj gėlių aukoti labdaros ir paramos fondui „Bažnyčios kronika“ (Lietuvoje) arba Lietuvių katalikų religinei šalpai (užsienyje).
Atsiimdama apdovanojimą Marytė sakė: „Čia susirinkti ir parodyti, kad gavai kokį tai lapą, – tai mažai. Reikia dirbti, kol pasensi.“ Tokia ir buvo Marytė – puikaus humoro jausmo, nepaprasto darbštumo ir gilaus tikėjimo moteris, visą gyvenimą pasitikėjusi Dievo Gailestingumu ir Dievo Gailestingumui su pasitikėjimu atidavusi savo sielą. Į Tėvo namus Marytė iškeliavo birželio 22 d.
Velionės kūnas bus pašarvotas birželio 27 d., antradienį, 12 val. Vilniaus vyskupų namuose (Šventaragio g. 4, Vilnius) ir lankomas iki 22 val. Šv. Mišios už mirusiąją bus aukojamos antradienį 17.30 val. Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje.
Birželio 28 d., trečiadienį, bus lankoma nuo 9 val. iki 12 val. Karstas išlydimas į Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčią. 13 val. laidotuvių šv. Mišios Kalvarijų bažnyčioje, po jų – laidotuvės šalia bažnyčios esančiose Verkių kapinėse.
Artimieji prašo vietoj gėlių aukoti labdaros ir paramos fondui „Bažnyčios kronika“ (Lietuvoje) arba Lietuvių katalikų religinei šalpai (užsienyje).
2013-ųjų balandį, tik paskirtas Vilniaus arkivyskupu, G.Grušas interviu 15min sakė: „Mano Lietuvos pažinimas gal buvo ne toks atitrūkęs nuo realybės, kaip daugumos išeivijoje augančio jaunimo. Mano mama ir mano sesuo iš Lietuvos išvažiavo 1960 metais. Abi gyveno to meto Lietuvoje, todėl aš augau turėdamas supratimą. (…) Aš tuo metu tarp savo bendraamžių turbūt vienas geriausiai supratau, kas čia darėsi.“
