Vilniaus centre šeimininkaujanti komunalinių paslaugų bendrovė „Senamiesčio ūkis“ įtraukė Seimo narį Arminą Lydeką, politiko žmoną ir dar 15 jų kaimynų į juodąjį skolininkų sąrašą.
Daugiabučio sostinės senamiestyje, Žemaitijos gatvėje, gyventojų bendra skola siekia apie 156 000 litų. Iš Lydekų reikalaujama maždaug 12 000 litų, kitiems kaimynams suma paskirstyta proporcingai pagal jų būstų plotus.
Tačiau nei Seimo nario šeima, nei jos kaimynai nė nesiruošia mokėti „Senamiesčio ūkiui“ tokių pinigų, todėl komunalininkai visus gyventojus padavė į teismą.
Ieškovo bendrovės „Senamiesčio ūkis“ civilinę bylą dėl skolos būriui atsakovų parengiamajame posėdyje nagrinėja Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Palėpė Žemaitijos gatvėje |
Ginčas vyksta dėl stogo remonto.
Proceso dalyviai jau dabar yra apsiprendę, kad didžiulės bylos medžiagą – 16 tomų, teks pusmečiui ar metams perduoti ekspertui. Po ekspertizės, kuri kainuos maždaug 2 500 litų, tikimasi gauti atsakymus į klausimus, kas iš tiesų pastaruoju metu dėjosi Žemaitijos gatvės daugiabutyje.
Kliūna statybiniai „pagerinimai“
Karščiausias šio teisinio ginčo buitinės priešistorės epizodas – daugiabučio palėpėje prieš kelerius metus siautėjęs gaisras.
Kai palėpė sudegė, dalis namo liko be stogo, kuris yra visų gyventojų, kaip bendrasavininkų, nuosavybė. „Senamiesčio ūkis“ pasamdė firmą, kuri stogą uždengė, o už atliktus darbus gautą sąskaitą perdavė gyventojams.
Klausimus ekspertams formuluoja abi ginčo šalys.
„Ar atlikti darbai pašalino stogo avarinę būklę?“, – atsakymo į, atrodytų, elementarų klausimą prašo ieškovai. „Norime įrodyti, kad tie darbai buvo būtini“, – posėdžio metu argumentavo „Senamiesčio būstui“ atstovavęs teisininkas.
Atsakovų advokatas savo ruožtu oponavo taip: „Fizine prasme – taip, avarinė būklė buvo pašalinta. Bet teisine prasme ji buvo pašalinta pažeidžiant įstatymų reikalavimus“.
Todėl prašomos, jų manymu, per didelės pinigų sumos už remontą mokėti nenorintys atsakovai ekspertizės klausimus formuoja jiems palankiais rakursais:
– Ar stogas buvo atstatytas į pirminę padėtį, ar su pagerinimais?
– Jei su pagerinimais, tai kokie tie pagerinimai?
„Mūsų nuomone, faktiškai buvo atlikta stogo rekonstrukcija. Tai yra, jis buvo ne atstatytas į pirminę padėtį, o rekonstruotas į naują darinį. Manome, kad vien atstatyti į pirminę padėtį buvo galima pigiau“, – nelaukdamas ekspertizės išvadų, pozicijos neslėpė atsakovų advokatas.
Gyventojai mano, kad jei būtų atliekami tik bendram labui reikalingi darbai, sąskaita galėjo būti bent dvigubai, galbūt net trigubai mažesnė.
„Mes ir patys teigiame, kad nebuvo, nes buvo padarytas stoglangis kitoks“, – diplomatiškai skirtumus tarp atsakovo ir ieškovo pozicijų stengėsi mažinti „Senamiesčio ūkio“ teisininkas.
„Mes įsitikinę, kad stoglangius pastatė neteisėtai“, – posėdžio metu drąsiai pareiškė gyventojams atstovaujantis advokatas.
Gudriai suregztas planas?
Tuo tarpu šios bylos užkulisiuose apie tai, kas galbūt iš tiesų įvyko Žemaitijos gatvės daugiabutyje, kalbama be užuolankų.
Esą privati palėpė buvo niekam tikusi. Tada joje kilo gaisras. Atstatant stogą, sienos buvo paaukštintos, teko stiprinti ir pirmojo aukšto perdangą.
Galiausiai, stoge atsirado „Velux“ stoglangis.
Gyventojai mano, kad jei būtų atliekami tik bendram labui reikalingi darbai, sąskaita galėjo būti bent dvigubai, galbūt net trigubai mažesnė.
Posėdžio metu teisėja Rasita Kurakienė tenkino ieškovų atstovų prašymą įtraukti į šią bylą trečiuoju asmeniu rangovų bendrovę – statybininkus, atlikusius darbus.
Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka. Ji nusimato ilga – dėl ekspertizės. Po jos situacija turėtų būti aiškesnė: ar Žemaitijos gatvėje buvo atstatytas stogas, ar realiai – rekonstruotas butas? Ar stogas atstatytas toks, koks buvo iki gaisro? Ar darbų užsakovai turėję teisę įrengti stoglangius?
 |
| Luko Balandžio nuotr./Palėpė Žemaitijos gatvėje |
