Svarstymų metu gyventojams bus sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti šių metų masinio vertinimo rezultatų aptarime: pateikti savo klausimus, pareikšti pastabas ar pasiūlymus. Atskiru pranešimu apie paskelbtus masinio vertinimo dokumentus informavus savivaldybes, bus laukiama ir jų atsiliepimų.
Žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešas svarstymas vyks rugsėjo 16-27 dienomis visuose didžiuosiuose Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose. Įmonės padaliniuose organizuojami net keli masinio vertinimo dokumentų vieši aptarimai, tad gyventojai galės pasirinkti jiems patogią dieną ir laiką. Informacija apie viešus svarstymas taip pat skelbiama ir vietinėje spaudoje.
Masinio vertinimo dokumentai ir projektinės vidutinės rinkos vertės viešo svarstymo metu bus skelbiami Registrų centro interneto svetainėje.
Nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms, kitaip dar vadinamą masiniu vertinimu, Registrų centras atlieka kiekvienais metais. Masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuoti mokestines vertes, nustatyti valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais apskaičiuoti mokamus mokesčius, taip pat skiriant socialinę paramą, teikiant finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai pastarieji tvirtina turto perleidimo sandorius, ir įvairioms kitoms reikmėms.
Atlikdamas žemės sklypų ir statinių masinį vertinimą, Registrų centras analizei ir skaičiavimams naudoja realiai įvykusių nekilnojamojo turto sandorių duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymus, vidutinės rinkos vertės Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms.
Žemės sklypams mokestinės vertės paskutinį kartą buvo nustatytos 2018 m. sausio 1 d., o statiniams – 2016 m. sausio 1 d.
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė, sudaromi verčių zonų žemėlapiai ir vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagrįsti nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenimis.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, fizinės savybės ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.