I.Šimonytė: ginčytis nenoriu
Premjerė Ingrida Šimonytė, kovo mėnesį LRT Forumo laidoje paklausta, ar LGBT partneriai jai yra šeima, atsakė aptakiai: „Šeima žmogui yra tai, kas žmogui yra šeima. Tai yra tas pats, kas klausti, kas yra meilė. Nematau prasmės tuo klausimu ginčytis.“
Šis atsakymas atspindi partnerystės įteisinimą remiančių valdančiųjų politikų siekį vengti ginčų dėl šeimos sąvokos, taip tikintis platesnės paramos.
Tai atsispindės ir partnerystės įstatymo projekte, kuris siekiant kompromiso bus gana aptakus.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė 15min sakė, kad baigiamame derinti teisės akte „nėra kalbama apie šeimos sąvoką“.
„Šis klausimas įstatymo rėmuose nėra svarstomas“, – pažymėjo I.Pakarklytė.
Tačiau partnerystės instituto kritikai sako nerimaujantys, kad nutylėjimai įstatyme sukurs prielaidas ateityje LGBT žmonių teises plėsti per teismus, kurie jų partnerystę pripažins visateise šeima, o taip net ir įsivaikinimo teisė ateityje gali būti įtvirtinta teisėjų kuriama praktika, jau neatsiklausiant politikų.
Ragina neiškreipti šeimos pobūdžio
Prieš partnerystės institutą agituojantis konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad jis nebūtinas, norint išspręsti praktines problemas, kylančias „asmenims, kurie nėra šeima, bet gyvena kartu“.
L.Kasčiūno teigimu, Lietuvos visuomenė šeimą labai aiškiai suvokia kaip vyro ir moters laisva valia kuriamą sąjungą, kurioje gimsta ir kartu su tėvais auga jų vaikai, šeima yra gyvybės lopšys.
Jis su bendraminčiais paveldėjimo, duomenų apsaugos, teisės gauti informaciją gydymo įstaigose problemas siūlo kurti leidžiant susitarimą dėl bendro gyvenimo, bet „nekuriant šeimos santykių“.
„Kodėl sutinkama net ir su labai išplaukusiu partnerystės reglamentavimo variantu? Priežastys aiškios ir jas tiesiai išsakė LGBT bendruomenės lyderiai: svarbiausia, kad būtų įsteigtas tos pačios lyties asmenų partnerystės institutas ir taip ši homoseksualių asmenų partnerystė teisiškai sulyginta su vyro ir moters šeima bei tuo pačiu prasidėtų įsivaikinimas“, – 15min sakė L.Kasčiūnas.
„Politikai prieš balsuodami Seime turi būti sąžiningi ir aiškiai pasakyti visuomenei ką reikštų partnerystės įteisinimas, o ne dirbtinai nutylėti jos pasekmes“, – pridūrė jis.
Už galimybę registruoti partnerystę kaip jungtinę veiklą sutartį agituoja ir opoziciniai „valstiečiai“ – jie sako, kad to pilnai pakaktų spręsti ūkinius ir turtinius reikalus.
Lietuvos Katalikų Bažnyčia yra išsakiusi poziciją, kad bendro gyvenimo formų teisinė apsauga negali būti kuriama „keičiant šeimos ar santuokos sampratas“.
Lietuvos vyskupai teigia, kad „įvairių kitų bendro gyvenimo formų prilyginimas šeimai, ignoruojant prigimtinį lyčių papildomumą, neišvengiamai paneigia natūralų šeimos pobūdį bei trina ją kaip konstitucinį visuomenės ir valstybės pagrindą“.
Bažnyčios nuomone, jei bet kuri bendro gyvenimo forma gali būti šeima, tada pati šeimos samprata išnyksta.
Teisiškai šeimos sąvoka neapibrėžta
Kai kurie teisininkai sako, kad Bažnyčios pozicija turi būti vertinama tik vertybiniame kontekste, bet ji nėra teisiškai pagrįsta, nes nei Konstitucijoje, nei kituose įstatymuose šeimos sąvoka nėra apibrėžta, vadinasi, ir kalbėti apie tai, kad ji keičiama, nėra pagrindo.
Mūsų įstatymuose nėra ir nebuvo šeimos apibrėžimo.
„Mūsų įstatymuose nėra ir nebuvo šeimos apibrėžimo, todėl, kai kyla diskusija ir svarstoma, kad štai mes turėjome kažkokį tradicinį šeimos apibrėžimą, o šiandien yra norima įvesti šeimos naujadarą apibrėžimo prasme, taip nėra, nes tokio apibrėžimo, kas yra šeima, mes neturime“, – 15min teigė Saulius Aviža, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės lektorius.
Pasak S.Avižos, šeima yra kintantis reiškinys, nes visuomenė skirtingu istoriniu laikotarpiu šeimą supranta nevienodai.
Pašnekovas priminė, jog Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, kad šeimos negalima prilyginti vien susituokusių vyro ir moters santykiams.
„O toliau jau kiekvienas pats gali darytis išvadas, ar Lietuvos Konstitucija atitinka sampratą šeimos, tarkime, santykio tarp tos pačios lyties asmenų ar nesusituokiusių asmenų“, – teigė jis.
Pasak VU lektoriaus, tai, kad tos pačios lyties partneriai gali būti laikomi šeima, pripažįstama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
Valstybė turėtų padėti, ne trukdyti puoselėti santykius
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus teigimu, valstybė turėtų gerbti pačių žmonių apsisprendimą, ką laikyti šeima.
„Valstybė turėtų kuo mažiau kištis į asmeninius santykius, į šeimos gyvenimą. Tai reiškia, kad privatus gyvenimas apsaugotas, žmonės patys gali apsispręsti, kas laikoma šeima, - portalui 15min teigė žmogaus teisių ekspertas. - Valstybė turi padėti tuos santykius reglamentuoti, o ne trukdyti juos puoselėti.“
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko sako, kad Konstitucinio Teismo pozicija patvirtina, jog tos pačios lyties poros dabar yra diskriminuojamos.
„Partnerystės įteisinimo poreikis yra aktualus visiems faktinėje partnerystėje gyvenantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos, – portalui 15min sakė V.Simonko. – Vis dėlto ypatingą reikšmę partnerystės registravimas turėtų šeimoms, kurias sudaro tos pačios lyties partneriai.“
Pasak jo, kokybiškas partnerystės institutas turėtų spręsti praktinius kasdienius iššūkius – atstovavimo ir paveldėjimo, ligos išmokų, susirgus partneriui ar jo vaikui, tam tikras turto valdymo ir mokestines situacijas.
„Be kita ko, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas turėtų lemti esminius pokyčius valstybinėje šeimos rėmimo politikoje“, – sakė V.Simonko.
„Tradicinės šeimos ir jų turimų teisių apimtis šiame kontekste niekur nedingo. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas neturėtų tapti demagogijos įkaitu – tai yra tiesiog elementari demokratijos ir žmogaus teisių standartų įgyvendinimo sąlyga“, – apibendrino LGL vadovas.
Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas neturėtų tapti demagogijos įkaitu.
Europos Sąjungoje tos pačios lyties asmenų partnerystę arba santuoką yra įteisinusi 21 šalis iš 27.
Pirmasis balsavimas dėl partnerystės įstatymo Seime turėtų įvykti gegužės antroje pusėje. Valdantieji kol kas nėra apsisprendę, kada sieks surengti lemiamą balsavimą – birželį ar rudenį. Iki tol šeimos sampratos klausimas bus keliamas dar ne kartą, tačiau, priešingai nei pernai rudenį vykusiose derybose, šįkart jį akcentuos ne partnerystės šalininkai, o oponentai.
