Sveikatos apsaugos ministerijoje surengta spaudos konferencija apie COVID-19 valdymo priemones, artėjant rudeniui.
Joje – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė ir kiti ministerijos specialistai.
Naujų mutacijų neaptinkama
A.Dulkys teigė, kad per pastarąsias 6–7 savaites Europoje susirgimų skaičius mažėja apie 15 proc., mažėja susirgimų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje – iki 4 proc.
„Naujų mutacijų neturime. 15 šalyje vyksta sekoskaitos tyrimai, jie rodo, kad dominuoja omikrono mums jau žinomi potipiai, kurie labai greitai plinta, labai užkrečiami, tačiau kitų šalių patirtis, kur jau yra mažėjimo tendencija, rodo, kad net didžiausio pakilimo metu jų ligoninėms, sveikatos apsaugos sistemoms jokio išskirtinio poveikio nepadarė.
Darome prielaidas, kad nepaisant to, jog tų atvejų yra, panašus rezultatas turėtų būti ir pas mus. Bet laikas eina, artėja ruduo, tai natūralu, kad tos bangos, anksčiau nusileidusios kitose ES šalyse, Lietuvoje mažėjimo tendencijos gali susisieti su rudeniu, grįžimu į mokyklas, biurus, uždaras erdves, tad to didėjimo dar galime turėti.
Apibendrinant matomą aplinką, išvada yra tokia, kad Lietuvoje tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos skelbimą, nėra jokio pagrindo kalbėti apie nacionalinio karantino skelbimą, bet iš to, ką matome ir ką rodo situacija Lietuvos sveikatos sistemoje ir ligoninėse, matome, kad situacija yra nauja ir ji reikalauja tam tikrų priemonių ir lankstumo“, – kalbėjo ministras.
Apibendrinant matomą aplinką, išvada yra tokia, kad Lietuvoje tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos ar nacionalinio karantino skelbimą.
Jo teigimu, nors tebeskelbiama apie atvejų skaičius, tačiau priimant sprendimus žiūrima ir į tokius skaičius kaip pacientų skaičius ligoninėse, reanimacijos skyriuose.
Ligoninėse pacientų skaičius esąs stabilus – apie 100–140, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose – apie 5–10.
„Priminsiu, kai turėjome nacionalinį karantiną, tuo metu buvo situaciją, kai pacientų turėjome 2,5 tūkst. ir daugiau, reanimacijoje intensyvioje terapijoje buvo 240, net 260 pacientų. Šiuo metu paslaugos sugrįžta, pacientų skaičius normalus.
Bet naujovė yra ta, kad tam tikra įtampa kilusi pirminėje grandyje – ten, kur dirba šeimos gydytojai, poliklinikos. Todėl reikia naujų įrankių“, – sakė ministras.
Jo teigimu, tų įrankių reikės, kadangi grįžtama į mokyklas, biurus ir pan., savivaldybėms lokaliu mastu to reikia, kad galėtų tvarkytis, jeigu turėtume epideminė stadija.
„Noriu pakviesti visus žmones, kad esant COVID požymiams, įtarimams, tikrai galite daugelį dalykų nuotoliu padaryti, galima užsisakyti tyrimus, nedarbingumą susitvarkyti, konsultaciją gauti ir t. t. Norime įvesti savikontrolės mechanizmą, kad dar labiau palengvintume šitą kelią ir būtų sumažintas pacientų ir šeimos gydytojų susidūrimas“, – kalbėjo A.Dulkys.
Savikontrolės testo užteks
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad nuo kitos savaitės ligą galima bus diagnozuoti ir vaistinėje įsigytais savikontrolės testais.
„Jeigu mes turime simptomų ir atliekame tokį testą, nusiuntus testo atsakymą savo šeimos gydytojui, galima bus turėti e.sveikatos sistemoje įrašą, kad sirgęs COVID liga. Šiandien tokios galimybės nėra, reikia atvykti į gydymo įstaigą atlikti greitąjį antigeno testą arba, jeigu sudėtingesnė sveikatos situacija, vykstama į ligoninių priėmimą atlikti PGR testą“, – teigė viceministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad savikontrolės testai sudaro galimybę turėti įrašą e.sveikatoje, tačiau taip nesuformuojamas ES sertifikatas apie persirgtą COVID-19 ligą – tam reikia greitojo antigeno testo arba PGR, atlikto gydymo įstaigoje.
Nusiuntus rezultatą šeimos gydytojui, galima bus turėti e.sveikatos sistemoje įrašą, kad sirgęs COVID-19.
Pacientais ketinama pasitikėti, sakė sveikatos apsaugos viceministrė, esą šeimos gydytojai pažįsta savo pacientus. Ji neatmetė vis dėlto, kad piktnaudžiavimo atvejų pasitaikys.
Šis įrašas ne tik rodys tikslesnius statistinius duomenis, be to, turės įtakos, kai žmogus norės vakcinuotis – turi praeiti tam tikras laikas, kol galima revakcinuotis sustiprinančiąja doze.
Planuojama, kad visoje Lietuvoje epidemija skelbiama nebus, tam nematoma pagrindo, tačiau kaip ir yra su gripu, epidemija gali būti skelbiama lokaliai, atskirose savivaldybėse. Epidemijos įvedimas būtų, jeigu sergamumas siektų 1,5 tūkst. per savaitę 100 tūkst. gyventojų. Dabar bendras Lietuvoje rodiklis siekia 566 atvejų per savaitę 100 tūkst. gyventojų.
Bus atsižvelgiama ir į lovų gydymo įstaigose užimtumą dėl epidemijos skelbimo tam tikroje savivaldybėje – jeigu bus užimta 1200 stacionarių lovų arba 120 reanimacinių lovų.
„Pasiekus ar artėjant prieš bent vieno iš šitų rodiklių, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipsis į savivaldybę, įvertins situaciją ir siūlys skelbti epidemiją konkrečioje savivaldybėje. Paskelbus epidemiją gali būti įvertinta dėl renginių organizavimo, dėl kitų ribojimų, bet lokaliai, savivaldybės teritorijoje“, – kalbėjo viceministrė.
A.Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad COVID-19 priskiriamas prie gripo ir kitų užkrečiamų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Minėtas rodiklis apims visus šiuos susirgimus.
COVID-19 mobiliųjų testavimo punktų grąžinti neketinama.
Atvejų daug, ligoninėse – gana ramu
A.Dulkys jau ne kartą kartojo, kad baimintis dar vieno karantino neverta. Tačiau vis dėlto šiokių tokių priemonių greičiausia bus.
Per praėjusią parą nustatyta 1560 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Pirmą kartą užsikrėtė 1151, antrą – 389, trečią – 20 žmonių.
Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydomi 126 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 9 – reanimacijoje.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 585,2 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat nežymiai padidėjo ir šiuo metu siekia 53,1 procento.
