Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ duomenimis, praėjęs šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per dešimtmetį – vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų 2022 metų gegužės mėnesį už šilumą mažiausiai mokėjo Kauno, o daugiausia – Vilniaus gyventojai.
Tarkime, Vilniuje ir Šiauliuose gegužę šilumos kaina didėjo dėl pabrangusių gamtinių dujų.
Kauno, Klaipėdos vartotojams šilumos kaina sumažėjo dėl sumažėjusios iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainos.
Panevėžio vartotojams šildymas brango dėl padidėjusios biokuro kainos ir didesnės vidutinės superkamos šilumos kainos.
VERT skaičiavimais, visoje Lietuvoje gegužę už šilumą mažiausiai mokėjo bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ aptarnaujami vartotojai (5,73 ct/kWh su PVM), daugiausia – įmonės „Balterma ir ko“ aptarnaujami Vilniaus miesto vartotojai (13,94 ct/kWh su PVM).
Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo.
2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo nuo 29,42 proc. proc. iki 27,32 proc.
O biokuro dalis augo nuo 68,11 proc. iki 70,22 proc.
2022 m. gegužės mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 70,41 proc., gamtinės dujos – 27,17 proc.
Vyriausybė nuo sausio kompensavo lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Daugiau žmonių galėjo kreiptis dėl kompensacijų už šildymą.
Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė, kiti politikai yra perspėję, kad laukiantis šildymo sezonas nebus lengvesnis.
Vyriausybės vadovė sprendimus dėl pagalbos gyventojams, jeigu matys, kad ji reikalinga, žada rudenį.
Be to, I.Šimonytė yra minėjusi, kad tikisi, jog kai kuriuos sprendimus, kaip žmonėms lengviau išgyventi žiemą, pasiūlys ir Europos Komisija.
15min pasiteiravo tris didmiesčius – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, taip pat kelias Vakarų Lietuvos savivaldybes šildančių įmonių, kokių sąskaitų galima tikėtis naująjį šildymo sezoną.
Visur jos, atrodo, gali būti didesnės. Tačiau apie konkrečias kainas esą kalbėti dar anksti.
Indikacijų šildymui prisukti nėra
Europos Sąjungoje sutarta mažinti gamtinių dujų suvartojimą 15 procentų.
Svarstyta, kad šildymą Lietuvoje dėl didelio suvartojamų dujų kiekio esant sudėtingiausiai situacijai gali tekti prisukti tik Vilniuje.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų komunikacijos partnerės Monikos Merkytės, kol kas tokių indikacijų nei iš bendrovės akcininkų, nei iš kitų institucijų įmonė nėra gavusi.
