Kelias valandas pragulėjo ant grindų
Kaip pasakojo senolio duktė Irena Frankonienė, jos tėvas buvo itin geros sveikatos. Per visą gyvenimą rimtai nesirgo. Jį dėl susiaurėjusių kraujagyslių galvoje kamavo tik rytiniai galvos skausmai. Tačiau, anksti ryte atsikėlęs, jis padarydavo mankštą, pasivaikščiodavo gryname ore ir visą dieną jausdavosi gerai.
Prieš porą savaičių vyras palaidojo savo žmoną. Po šios skaudžios patirties skausmai suintensyvėjo, todėl duktė jam patarė, jeigu bus neįmanoma kentėti, kviesti greitąją pagalbą. Jis taip ir padarė.
Kitą dieną atvažiavau – ranka buvo mėlyna, nes adata nepataikė į veną ir lašinės turinys tekėjo į raumenis. Pultelio, kuriuo būtų galima išsikviesti slaugytoją, nėra, kiti gulintys ligoniai – nevaikštantys.
„Į Švenčionių rajono ligoninę jis buvo paguldytas sausio 30 d. Kai atvažiavau jo aplankyti sausio 31 d., radau tėvą visą šlapią. Buvo šlapia patalynė ir pižama, nes lašinės turinys bėgo pro šoną.
Pasikviečiau slaugytoją. Ši teigė prašiusi slaugės pakeisti viską, bet slaugė dar nepadarė. Pakeičiau pati. Kitą dieną atvažiavau – lašinės turinys jau nebėgo pro šoną, bet visa ranka buvo mėlyna, nes adata nepataikė į veną ir visi vaistai tekėjo į raumenis. Pultelio, kuriuo būtų galima išsikviesti slaugytoją, palatoje nėra, kiti kartu du gulintys ligoniai – nevaikštantys. Taip tėvas ir gulėjo, kol pas vieną iš vyrų atėjo lankytojas ir pakvietė sesutę. Taigi lašinė pastatoma ir niekas neateina pažiūrėti, ar viskas gerai.
Trečią dieną medikams, matyt, nusibodo, kad jis daug vaikšto, mat tėvas visą gyvenimą buvo judrus, gal davė raminamųjų, kad naktį besikeldamas jis iškrito iš lovos ir taip pragulėjo ant grindų 2–3 valandas, kaip man sakė su juo gulintis vyras. Po šio karto tėvas jau pradėjo kosėti“, – prisiminė pašnekovė.
Gydytoja išrašė ligonį nežinodama, kad jis merdi
Galiausiai po savaitės moteris nusprendė išsivežti tėvą į namus ir jį prižiūrėti pati, juolab kad galvos skausmai aprimo.
„Atvažiavau sutartą valandą. Skyriaus vedėja, kuri yra ir palatos gydytoja, pasakė, kad norėtų palaikyti tėvą dar keletą dienų, nes aukšta temperatūra, plaučių uždegimas. Visgi sutarėme, kad aš pasiimsiu jį ir pasirūpinsiu. Pati esu slaugytoja, moku suleisti vaistus, o tėvas gulės šiltoje, sausoje lovoje, jaukioje patalpoje.
Vedėja sutiko ir išrašė receptą antibiotikams, tačiau, nuvykusi į palatą, radau tėvą jau merdėjantį. Jis manęs nebepažino. Jau buvo apie 12.30 val., o gydytoja savo ligonio tą dieną dar nebuvo mačiusi, nors kiekvieną rytą turėtų juos visus aplankyti. Ir tokį jį išrašė į namus. Tos pačios dienos pavakaryje jis mirė. Mirties priežastis – kvėpavimo ir širdies nepakankamumas“, – pasakojo senolio duktė.
Pašnekovė teigė, kad ją pritrenkė tiek ligoninės skurdas, tiek personalo abejingumas: gydytoja išrašo ligonį jo net neapžiūrėjusi, pastatoma lašinė ir ligonis paliekamas likimo valiai, niekas nepasidomi, ar viskas gerai, o išsikviesti pagalbos į palatą neįmanoma.
Milijonus kainuojančiam elektroninio recepto, kuriuo net ne visi naudojasi, projektui pinigų randama, o čia negalima paprasčiausio pultelio ligoninėje įrengti.
„Ignalinoje buvo panaikintas terapinis skyrius ir sujungtas su Švenčionių ligonine, todėl palatos perpildytos, o personalo, slaugytojų – trūksta. Milijonus kainuojančiam elektroninio recepto, kuriuo net ne visi naudojasi, projektui pinigų randama, o čia negalima paprasčiausio pultelio ligoninėje įrengti.
Yra ir smulkesnių dalykų, prie kurių galima prikibti. Spintoje nėra pakabų, todėl visi ligonių drabužiai sumesti į krūvą. Tuo metu buvo gripo epidemija, o skyriuje visi vaikščiojo su viršutiniais drabužiais. Aš, kadangi pati esu medikė, tokio dalyko nesupratau, palikau paltą mašinoje ir nulėkiau į skyrių. Pasirodo, ligoninėje nėra rūbinės. Seniai tėvą kalbinau gultis į ligonę dėl tų galvos skausmų – esą pastatys lašinę, palengvės, o tėvas, kai susirgo plaučių uždegimu, sakė: „Ne veltui nenorėjau į ligoninę“, – vardijo pašnekovė.
Ligoninės vadovas: problemos sprendžiamos
Švenčionių rajono ligoninės direktorius Tomas Saladis patvirtino, kad pultelių ligoninėje iš tiesų nėra. Ligoninė 20 metų neremontuota, suprantama, kad daug ko trūksta.
Tačiau nuo balandžio mėnesio skyrius perkeliamas į naujai suremontuotas patalpas, į kurias investuota porą milijonų, ir ten bus skyrius, atitinkantis visus Europos Sąjungos standartus. Buvo parengtas projektas ir gautas finansavimas iš valstybės investicijų programos.
Ligoninės vadovui sunku patikėti, kad pacientas kelias valandas galėjo pragulėti ant grindų, vis dėlto padarė prielaidą, kad jei buvo naktis, tai galėjo taip atsitikti.
„Kad lašinė pralašėjo, gal tai nėra pasaulinio lygio sensacija. Žinoma, kiekvienam žmogui jo situacija pati svarbiausia ir aš suprantu artimuosius. Kita vertus, esu matęs begalę pasaulio ligoninių ir visose pacientai kuo nors skundžiasi. Vienam slaugytoja patinka, kitam nepatinka, bet šioje srityje yra labai daug subjektyvumo. Vienos slaugytojos lengviau pataiko į veną, kitos sunkiau, kita vertus, ir pačių pacientų venos skirtingai užčiuopiamos.
Slaugytojų trūkumo neturime – mūsų rajone jų yra pakankamai, tačiau gydytojų trūkumas – tikrai didelė problema, jų pas mus trūksta. Kalbant apie pacientų skundus, kad jie nesulaukia pakankamai dėmesio iš personalo, reikia turėti omeny, jog lovų skyriuje yra 30 ir visos jos užimtos, todėl slaugytoja negali būti vienu metu keliose vietose. Tačiau, iškilus problemoms, visada galima kreiptis tiesiai į administraciją.
Gavę konkretų skundą, mes visada tiriame, aiškinamės, ar tai buvo ligoninės kaltė, ar neišvengiama situacija. Ligoninėje gydomi pacientai ir komplikacijos yra neišvengiamas dalykas. Kol yra automobilių keliuose, tol bus avarijų, ir kol bus pacientų ligoninėse, tol bus komplikacijų ir mirčių“, – svarstė pašnekovas.
