„Po D.Ulbinaitės pranešimo pasidarė aišku, kad prezidentės patarėja pripažino nutekinusi valstybės paslaptį žiniasklaidai ir jaučiasi padariusi gerą darbą, tačiau buvo pamirštas esminis dalykas – Lietuvos teisės sistemoje už tokius darbus yra baudžiama. Panaši buvo E.Snowdeno situacija: jis irgi jautėsi didvyriu paviešinęs žvalgybos paslaptis, tačiau dabar prieglobstį nuo bausmės rado tik Rusijoje“, – sakė „darbietis“ A.Paulauskas.
Pasak komiteto pirmininko, D.Ulbinaitė įvardijo save kaip kovotoją su elitinėmis Rusijos žvalgybos tarnybomis, tačiau sąmoningai ar nesąmoningai taip buvo pakenkta mūsų žvalgyboms, kurių šaltiniai galimai galėjo būti atskleisti nutekinant slaptą pažymą.
Panaši buvo E.Snowdeno situacija: jis irgi jautėsi didvyriu paviešinęs žvalgybos paslaptis, tačiau dabar prieglobstį nuo bausmės rado tik Rusijoje, – sakė A.Paulauskas.
Pažyma galėjo patekti ne vien į žiniasklaidos, bet ir į nedraugiškų Lietuvai subjektų rankas. Tad valstybės paslapčių viešinimas daugiau yra ne siekis apginti Lietuvos žmones, o meškos paslauga Lietuvai, parodant neva esame lengvai pažeidžiami ir baiminamės nepageidaujamos informacijos paviešinimo.
„Nežinau, kokie buvo slaptos informacijos nutekinimo motyvai, gal ponios Ulbinaitės noras gauti didesnį savo globėjos palankumą ar paskatinimą, tačiau tikrai sunku patikėti, kad patarėja galimai veikė be aukštesnių asmenų žinios“, – svarstė NSGK pirmininkas, kuris yra paskelbęs kandidatuosiąs į prezidentus artimiausiuose prezidento rinkimuose.
A.Paulauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad jeigu galimai informaciją žiniasklaidai nutekino prezidentės vyr. patarėja, kam reikėjo taip drastiškai purtyti žurnalistus, jei pati D.Ulbinaitė pasakė, jog ji nuo pat pirmos tyrimo dienos bendradarbiavo su tyrėjais.
NSGK pirmininkas mano, kad visa ši istorija yra tik nepavykęs savireklamos triukas, kuris dabar jau turi būti sprendžiamas teisiniu keliu.
