Šią savaitę Seimo nariai jau siūlė krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui trauktis, tačiau, balsuojant NSGK, šiam siūlymui nepritarta. Trys komiteto nariai balsavo „už“, trys – „prieš“, o komiteto vadovo Artūro Paulausko balsas lėmė persvarą ministro naudai.
„KAM laiku nesuveikė kontrolės sistema“, – LRT.lt sakė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad vadinamųjų auksinių virtuvės įrankių pirkimo istorija būtų ištirta labai greitai ir greičiausiai net nebūtų iškilusi viešumon, jei ir prokurorai, ir kariuomenės, ir KAM pareigūnai būtų deramai atlikę savo darbą.
KAM – ilga pirkimų procedūra
Kaip LRT.lt aiškino ministras J.Olekas, vykdyti pirkimus planuoja kariuomenė. Suplanavus būtinus poreikius ir pirkimus, juos pateikia KAM Finansų departamentui.
Kaip pirkimams paskirstyti pinigus, sprendžia Gynybos ir rezervų grupė. Kai pirkimai suplanuojami ir jiems įgyvendinti randama pinigų, juos savo parašu patvirtina krašto apsaugos ministras J.Olekas.
Prisimindamas, kaip sužinojo apie „auksinius“ lauko virtuvei skirtus įrankius, ministras teigė, jog jam informaciją apie nepagrįstas jų kainas perdavė KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.
Tuomet J.Olekas šią informaciją perdavė Generalinei inspekcijai. Ši tyrimo ėmėsi kartu su Centralizuota audito tarnyba. Buvo nustatyta, kad lauko virtuvės įrankių kaina rinkos kainą viršija net 7,8 karto. Be to, buvo aptikta, kad ant įrankių užklijuoti ne tos firmos, kaip buvo nurodyta pirkimų dokumentuose, lipdukai.
Po šio tyrimo J.Olekas nutarė kreiptis į Karo policiją dėl pareigūnų tarnybinių pareigų neatlikimo ir sukčiavimo. Kadangi Karo policijos veiklą prižiūri Vilniaus apygardos prokuratūra, tai tyrimo ėmėsi ir ji.
„Tačiau iš prokuratūros gavome atsakymą, kad finansinė žala padaryta galimai maža, todėl kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento vadovo pulkininko leitenanto Valdo Dambrausko atžvilgiu tyrimas nepradėtas, bet buvo imtasi tyrimo dėl įmonės „Nota Bene“, iš kurios buvo pirkti tie virtuvės įrankiai, veiksmų“, – teigė J.Olekas.
Po to, kai informacija apie „auksinius“ įrankius, skirtus kariuomenės lauko virtuvei, pateko į viešumą, Generalinė prokuratūra ėmėsi tyrimo ir dėl KAM ir kariuomenės pareigūnų sukčiavimo.
NSGK vadovas A.Paulauskas stebėjosi, kodėl prokurorams anksčiau neužkliuvo aplinkybė, kad V.Dambrauskas vienasmeniškai padidino pirkimų sumą.
„KAM laiku nesuveikė kontrolės sistema“, – LRT.lt sakė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.
Komitete sužinojo naujų dalykų
Anot NSGK nario konservatoriaus Arvydo Anušausko, posėdyje, kuriame dalyvavo ir generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, išaiškėjo ir naujų tyrimo dėl kariuomenės lauko virtuvės įrankių pirkimo aplinkybių.
„Kaip mums buvo paaiškinta, prokurorai anksčiau atliko tyrimą pagal tokią medžiagą ir informaciją, kokią jiems buvo pateikusi Karo policija. Dabar tyrimą Generalinę prokuratūra jau pradėjo turėdama kur kas daugiau medžiagos, kurią pateikė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Karo policija“, – teigė A.Anušauskas.
Būta informacijos, kuri labai nustebino
NSGK narys socialdemokratas Darius Petrošius teigė, jog jį nustebino prokuroro Ž.Radišausko pateikta informacija: „Nuo praėjusių metų pavasario, kai Karo policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo, tyrimą koordinuojanti Vilniaus prokuratūra turėjo visą jo medžiagą. Joje yra pateikta Generalinės inspekcijos informacija, kurioje nurodyta, kad, be sukčiavimo, toje virtuvės įrankių pirkimo istorijoje yra ir kitų galimai nusikalstamų veikų. Kitaip tariant, korupcijos. Labai keista, kad patyrę prokurorai šios aplinkybės kažkodėl neįžvelgė ir lyg kokį stebuklą atrado tik šių metų birželį.“
Pasak D.Petrošiaus, nustebino ir Valstybės kontrolės veiksmai. Ši savo išvadose tvirtino, jog pernai jokių pažeidimų KAM finansų valdymo srityje neaptikta.
Būtina pertvarkyti viešuosius pirkimus
D.Petrošiaus įsitikinimu, būtina kuo skubiau tvarkyti viešuosius pirkimus ne tik KAM ar kariuomenėje, bet daugelyje kitų valstybės institucijų.
„Viešųjų pirkimų tarnyba yra pasiūliusi viešuosius pirkimus, kurių sumos didelės, skaidyti į kelias dalis, kad nebūtų perkama tik iš vieno tiekėjo. Taip atsirastų ir didesnė konkurencija, ir daugiau pardavėjų. Keista, kad dažnai valstybės institucijos nežino realių rinkos kainų. Juk jas galima elementariai rasti internete, o tiekėjų pasiūlymai kur kas didesne kaina turėtų būti lyg raudonos lemputės signalas, jog kažkas – negerai. Negali būti taip, kad suplanuojamas pirkimas už 500 tūkst. eurų, o galiausiai išleidžiamas milijonas“, – įsitikinęs D.Petrošius.
Jis taip pat teigė manąs, jog teisės aktuose skubiai reikėtų išgryninti „konfidencialios informacijos“ sąvoką, nes ja esą dažnai dangstomasi neaiškiais tikslais.
Paklaustas, kodėl Seimas kiekvienos sesijos metu taiso arba priima šimtus teisės aktų, tačiau neatkreipia dėmesio, jog būtina geriau reglamentuoti viešuosius pirkimus, D.Petrošius atkreipė dėmesį, jog tam trukdo ydinga tvarka vertinti Seimo narius pagal tai, kiek jie užregistruoja teisės aktų.
„Lietuva šiuo metu pagal naujų teisės aktų priėmimą Seime pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau pagaliau mums visiems reikėtų paisyti ne kiekybės, o kokybės“, – teigė D.Petrošius.
