„Aš manau, kad tai [kreiptis į teismą, – LRT.lt] vienintelis būdas patikrinti, ar sprendimai žurnalistų klausyti buvo teisėti. Nes niekas kitas, tik Aukštesnysis teismas, gali tai įvertinti“, – tikino jis.
Tos pačios nuomonės laikosi ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. „Bylos šiuo metu teismuose nėra. Ikiteisminio tyrimo mastų mes nežinome. [...] Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, pasiklausymas yra prievartos priemonė. [...] Tie žmonės, kurie buvo informuoti apie tai, kad jų pokalbių yra klausomasi, turėtų [...] pateikti skundą teismui, tam, kad būtų įvertintas naudotų priemonių teisėtumas“, – tikino G. Kryževičius.
A. Paulausko įsitikinimu, teisėjas, kuris yra nesuinteresuotas nusikaltimo ištyrimu ir jo darbo rezultatai nėra pagal tai vertinami, turėtų objektyviai pasižiūrėti į prašymus pasiklausyti pokalbių.
„Klausimas, kiek teisėjas įsigilino. [...] Jis turėtų į kiekvieną atvejį išnagrinėti individualiai. [...] Reikia įsitikinti, ar teisėjas tai padarė, ar tiesiog „štampavo“. [...] Žinot, jeigu per vieną dieną atneša 17 teikimų, kuriems reikia surašyti 17 sprendimų, kiekvieną jų išnagrinėti individualiai budinčiam teisėjui yra pakankamai daug darbo“, – sakė A. Paulauskas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas paneigia kalbas, kad valstybinės tarnybos pokalbių klausosi „masiškai“. Jo teigimu, skaičiai „nėra pritrenkiantys“. Tiesa, priduria, kad neprisimena atvejo, kada būtų klausomasi tokio didelio kiekio asmenų.
„Reikia atsižvelgti į du dalykus. Iki teisminio tyrimo pareigūnų pareiga yra atskleisti nusikaltimą. [...] Labai svarbu, kokius instrumentus jie pasirenka. [...] Reikia įvertinti nusikaltimui skiriamų priemonių adekvatumą. Žinome, kad tyrė slaptos informacijos paviešinimą. [...] Visada reikia įvertinti, kokio rezultato buvo siekiama“, – LRT radijui teigė A. Paulauskas.
