„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2013 06 06

Artūras Paulauskas: Vitalijų Gilių ir Vytautą Giržadą buvo paskubėta atleisti iš FNTT

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, jog Vytautą Giržadą ir Vitalijų Gailių buvo paskubėta atleisti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų.
Artūras Paulauskas
Artūras Paulauskas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Tuo tarpu kitų institucijų atlikti veiksmai nepasirodė netinkami ar nepagrįsti, po komiteto posėdžio išklausius Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento atstovų bei V.Gailiaus paaiškinimus sakė NSGK pirmininkas.

„Mūsų buvo noras išsiaiškinti, ar V.Giržadas, kuriam buvo pareikšti įtarimai ir po to buvo atleistas iš darbo, yra kuo tai nusikaltęs tarnybai, valstybei, ir kodėl su tais pareigūnais buvo taip pasielgta, nes prokuratūros išvada yra, kad įtarimai nepasitvirtino. Tai aš susidariau tokią nuomonę, kad buvo tikrai paskubėta šituos pareigūnus atleisti iš darbo“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Paulauskas.

„Buvo pasiremta, mano supratimu, poligrafu, kitų rimtų argumentų aš neišgirdau. Mes kaip žinom, poligrafas negali būt vienintelis įrodymas bet kokį kaltės klausimą sprendžiant, aišku, teismas pasakys, ar jie grąžintini į darbą, ar atleisti teisėtai, bet, mano supratimu, visas procesas buvo labai skubotas, nelaukiant, nesiaiškinant, nesigilinant į aplinkybes, tiesiog buvo atleisti iš darbo ir tiek kompetetingi, profesionalūs pareigūnai, mano nuomone, valstybės neturėtų su savo pareigūnais taip elgtis“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Kritikuodamas tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimą atleisti FNTT vadovus A.Paulauskas tuo pačiu sakė, kad institucijoms dėl atliktų veiksmų priekaištų neturintis.

„Teisingai, galėjo R.Vaišnoras (VSD direktoriaus pavaduotojas – red.) pažymą parašyt, buvo pagrindas parašyt, informuot savo vadovą apie pokalbį, galėjo pradėt operatyvinį tyrimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žiūrint atskirai, mano nuomone, kažkokių ypatingai teisinių klaidų nematau, bet žiūrint į visumą proceso nuo pradžios iki galo, aš manau, kad veiksmai yra skuboti ir, nepabijosiu pasakyt, nepagrįsti“, – sakė A.Paulauskas.

Klausiamas, kieno veiksmai jam pasirodė skuboti, ar VSD, A.Paulauskas atsakė: „Na, saugumo departamentas gi nepriėmė sprendimo atleisti“. V.Gailių ir V.Giržadą iš pareigų panaikinęs jų leidimus dirbti su slapta informacija atleido R.Palaitis, remdamasis VSD pažyma.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ketvirtadienį vėl ėmėsi nagrinėti V.Giržado ir V.Gailiaus atleidimo iš FNTT vadovų pareigų istoriją. Komitetas aiškinosi, kodėl V.Giržadui panaikinti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, kaip toliau vyksta ikiteisminis tyrimas dėl informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimo.

Generalinis prokuroras Darius Valys patvirtino, kad panaikinus įtarimus buvusiam FNTT direktoriaus pavaduotojui V.Giržadui kito įtariamojo dėl informacijos nutekinimo apie buvusio banko „Snoro“ atžvilgiu planuojamus veiksmus nėra.

Gegužės pabaigoje Generalinė prokuratūra pranešė, jog V.Giržado atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo.

Tuo metu savo versiją komitetui pateikęs buvęs FNTT vadovas, šiuo metu Seimo narys Vitalijus Gailius tvirtino, kad jei V.Giržadui būtų buvę leista dirbti, informaciją apie „Snorą“ nutekinę asmenys būtų buvę išaiškinti per porą savaičių.

„Aš ne kartą sakiau, kad viskas prasidėjo nuo to, kai Valstybės saugumo departamentui (VSD) buvo pateikta faktiniais duomenimis ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis grįsta informacija apie tikras informacijos nutekinimo aplinkybes, bet VSD šitą informaciją nuslėpė, o surašė 1937-ųjų metų stiliumi po antklode vadinamą pranešimą, ir šituo pagrindu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Jeigu būtų leidę dirbti ponui V.Giržadui, manau, kad atsakymą būtume turėję po dviejų savaičių“, – žurnalistams sakė V.Gailius.

Dėl informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus vadinamuoju melo detektoriumi buvo patikrinti tuometiniai FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas

Jis taip pat sakė komiteto nariams pranešęs, jog dėl „galimų VSD pareigūnų nusikalstamų veiksmų kreipėsi į prokuratūrą“. „Beje, tiek Vilniaus apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas įpareigojo atlikti tyrimą, ir šiuo metu Vilniaus apylinkės teisme taip pat nagrinėjama byla pagal mano kreipimąsi, įpareigojimą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl VSD nusikalstamų veiksmų, man suprantamas prokuratūros nenoras gilintis ir tirti šį nusikaltimą, kadangi paaiškės, kad ir jie savo neveikimu galimai padarė nusikalstamą veiką, nes kalbant apie tolimesnius veiksmus, prokurorai nežiba šitoj situacijoj taip pat“, – kalbėjo V.Gailius.

VSD generalinis direktorius Gediminas Grina sakė nekomentuosiantis V.Gailiaus pareiškimų, esą departamentas „Snoro“ istorijoje ėmėsi neteisėtų veiksmų.

„Nieko negaliu pasakyt už Seimo nario žodžius, jis galėtų pasakyti, kuo kaltina, mes komitete atsakėme į Seimo narių klausimus“, – žurnalistams sakė G.Grina. Jis tvirtino, jog VSD pareigūnai niekuo nenusižengė, o kol kas nėra ir faktų, jog būtų buvę padaryta klaidų.

VSD vadovas neigė V.Gailiaus žodžius, esą VSD buvo gavęs informaciją apie galimai informaciją nutekinusį asmenį, tačiau ją nuslėpė. „Aš tokių faktų neturiu, kad mes būtume kažką nuslėpę, ir niekas to nepateikė ant stalo. Aš nemačiau tokios medžiagos“, – sakė G.Grina.

Į posėdį pateikti informacijos buvo pakviesti generalinis prokuroras D.Valys, VSD vadovas G.Grina bei jo pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, kuris viešoje erdvėje kaltinamas politikams neva pateikęs tikrovės neatitinkančią pažymą, kuria remiantis V.Gailius ir V.Giržadas neteko pareigų.

Įtarimai V.Giržadui buvo pateikti 2012 metų pavasarį tiriant bylą dėl informacijos nutekinimo apie rengiamus tyrėjų veiksmus dėl banko „Snoras“.

2011 metų lapkričio mėnesį prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, kad taikinys yra „lietuviškas bankas“. Daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdė „Snoro“ bankas.

Dėl informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus vadinamuoju melo detektoriumi buvo patikrinti tuometiniai FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas, taip pat keli prokuratūros atstovai. V.Gailiui atsisakius iš pareigų atleisti savo pavaduotoją tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis panaikino FNTT vadovų leidimus dirbti su slapta informacija ir atleido iš pareigų.

R.Palaitis tuomet rėmėsi VSD jam pateikta pažyma.

Kilus įtampai valdančiojoje koalicijoje atsistatydinti buvo priverstas ir pats R.Palaitis. Vėliau V.Gailius ir V. Giržadas Vilniaus apygardos administraciniame teisme įrodė, kad buvo atleisti neteisėtai.

Šiuo metu V.Gailius yra išrinktas į Seimą, o V.Giržadas neseniai tapo žinomos advokatų kontoros teisininku.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs