Tiesa, merui keisčiausia, kad kartu rasta ir kita kone identiška pirmajai išvada, kurioje teigiama, kad trinkelės yra tinkamos.
Abu dokumentai pažymėti tuo pačiu užsakymo numeriu, pasirašyti tų pačių asmenų, sudaryti tą pačią 2005 vasario 7 dieną, užsakyti ir skirti tuometiniam „Vilniaus kapitalinės statybos“ vadovo pavaduotojui Stanislovui Šriūbėnui.
„Tie dokumentai yra labai svarbūs, nes vienu atveju jie išteisina visiškai projekte esančius dalyvius, o kitu atveju buvo galima 2005 m. sureaguoti ir patikslinti plytelių specifikaciją. Mes nežinome, kada atsirado tos ataskaitos ir kodėl jos yra vienodos, bet skirtingų tekstų. Tai turėtų atsakyti teisėsaugos pareigūnai“, – trečiadienį sakė A.Zuokas.
Jo teigimu, vienoje išvadoje rašoma, kad „Nudeginant trinkelių paviršių atvira ugnimi yra padidintas plytelių pažeidžiamumas ir jautrumas atmosferos poveikiui“. Tuo tarpu kitoje šalia dar prirašomas sakinys, kad „granito ir bazalto trinkelės tenkina šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius standartų ir normatyvų reikalavimus stiprumui, atsparumui šalčiui ir dėvėjimuisi“.
„Jos buvo nuo savivaldybės nuslėptos. Mes jų neradome savo archyvuose ir patikrinę medžiagą. Kiek pamenu, mes jų nesame svarstę Vilniaus savivaldybėje. Tos išvados, tuo metu labai svarbios, tiesiog nugulė techninės priežiūros vykdytojo stalčiuose“, – dėstė meras.
A.Zuokas sako, kad neabejotinai išvadas turėjo būti gavęs S.Šriūbėnas, tačiau nežinia kodėl išvados buvo dvi ir nežinia kodėl išvados tuomet taip ir nepasiekė savivaldybės.
A.Zuokas Seimo Antikorupcijos komisijai siūlo kviestis ataskaitas pasirašiusius VGTU ekspertus kviestis į posėdį ir aiškintis, kaip galėjo atsirasti dvi beveik identiškos ataskaitos.
Savo ruožtu mero ataskaitų nuslėpimu kaltinamas dabartinis aplinkos viceministras S.Šriūbėnas sako, kad jis nieko apie tokias ataskaitas nežino.
„Nežinau. Aš jas pamačiau šiandien pirmą kartą. Kiek žinau, tų dokumentų meras niekam nedavė. Taip ir pasiliko. Aš jų nemačiau. Galbūt, jei pamatysiu, kad mano parašas yra... O jei aš užsakiau, tai labai gerai, vadinasi, aš rūpinausi, kad VGTU padarytų tyrimus. Ar čia blogai? Bet garbės žodis, nė nematęs jų akyse“, – kalbėjo A.Šriūbėnas.
Jo teigimu, visos plytelės tinkamomis buvo pripažintos „Vilniaus plano“ 2004 m. Be to, atsparumo šalčiui, kaip specifikacijos, nenurodė viešųjų pirkimų organizatorius – savivaldybė.
Tokia specifikacija atsirado tik trečiajame rekonstrukcijos etape, rekonstruojant Gedimino prospektą nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėryno tilto.
2011 m. savivaldybės užsakymu VGTU mokslininkai, atlikę laboratorinius testus, nustatė, kad bazalto trinkelės, kuriomis grįstas prospekto grindinys, neatlaiko temperatūros svyravimų, o ypač – šalčio.
Todėl dabar prospektas bus vėl atnaujinamas. Tai kainuos apie 10 mln. litų.
2008 m. baigta Gedimino prospekto rekonstrukcija valstybei kainavo apie 100 mln. litų. Pats netinkamas grindinys kainavo maždaug 20 mln. litų.
