Seimo komisijos, sprendusios dėl A.Skardžiaus apkaltos, surinkta medžiaga rodo, kad politiko žmona Snieguolė Skardžiuvienė 20 proc. Baltarusijos įmonės „Investenergostroi“ akcijų įgijo už 5 tūkst. eurų. Tokią kuklią kainą, anot S.Skardžiuvienės advokato, nulėmė susitarimas dėl 100 tūkst. eurų paskolos. Beveik trečdalis šios paskolos jau grąžinta, o įmonė pelninga tapo jau 2017 m. – metai po oficialaus 1 MW galingumo saulės elektrinės atidarymo.
Energetikos ekspertas bei lobistas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius stebisi tokiais rodikliais. Anot jo, tai reiškia, kad Baltarusija S.Skardžiuvienės su partneriais kontroliuojamo verslo pagamintą elektrą supirkinėja itin geromis sąlygomis.
Akcijas gavo už simbolinę sumą
Liudydamas Agnės Širinskienės vadovaujamai komisijai, S.Skardžiuvienės advokatas Augustinas Vaičiūnas pateikė savo klientės versiją apie tai, kaip ji tapo Baltarusijos įmonės akcininke. Anot advokato, į verslą ją atsivedė šeimos draugas, buvęs politikas Romualdas Patalavičius.
„2015 metais būtent R.Patalavičius tiesiogiai kreipėsi į mano atstovaujamąją pradžioje prašydamas paskolinti pinigų, aiškindamas, jog Baltarusijoje vykdomas projektas, kurio produkcija turi būti nupirkta iš uždarosios akcinės bendrovės „Precizika“, ir tam reikalingi papildomi finansiniai kaštai. Mano atstovaujamoji skolinti pinigų nesutiko, tuomet R.Patalavičius pasiūlė jai įsigyti iš jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Enga“ dalį jo turimų Baltarusijos įmonės akcijų. Jinai jų įsigijo 2015 m. lapkričio 10 d., įsigijo už nominalią vertę 20 % akcijų“, – komisijai liudijo A.Vaičiūnas.
Anot advokato, penktadalį „Investenergostroi“ akcijų S.Skardžiuvienė įgijo sumokėdama 5 tūkst. eurų.
Seime vykusių tyrimų metu ne kartą liudyta, kad Baltarusijos įmonei skolino visi akcininkai, proporcingai akcijų kiekiui. Taigi jei penktadalį akcijų turinti S.Skardžiuvienė paskolino 100 tūkst. eurų, bendra akcininkų suteiktų paskolų suma turėtų siekti apie pusę milijono.
Anot advokato, baltarusiškam verslui S.Skardžiuvienės suteikta paskola grąžinama gana greitais tempais: A.Vaičiūno teigimu, 2016 m. S.Skardžiuvienė atgavo 20 tūkst. eurų, pernai – dar 10 tūkst. „Investenergostroi“ akcininkas R.Patalavičius, savo ruožtu, paliudijo, kad paskola suteikta su 6 proc. palūkanomis.
„Gazprom“ bankas skolino brangiau
Papildomą medžiagą komisijai raštu pateikė tiek Skardžiuvienė, tiek pati Baltarusijos įmonė. Anot jos, už akcininkų skolintas lėšas buvo įrengta pirmoji saulės elektrinės dalis. Ji taip pat patikino niekaip nedalyvavusi įmonei skolinantis pinigus iš „Gazprom“ kontroliuojamo Baltarusijos banko.
„Kartu pažymiu, kad UAB „Investenergostroi“ gaunant paskolą iš banko, man, kaip UAB „Investenergostroi“ akcininkei, nereikėjo suteikti asmeninio laidavimo ar įkeisti nuosavo turto. (…) Kredito įstaiga „Belgazprombank“ paskolą suteikė komercinėmis sąlygomis ir itin aukštomis palūkanomis (11%)“, – teigiama S.Skardžiuvienės pateiktuose paaiškinimuose.
Politiko žmona tvirtino, kad jos vyras visiškai nedalyvauja verslo valdyme. „Svarbu pažymėti, kad akcijų turėjimas nėra verslas“, – pabrėžė S.Skardžiuvienė.
Kai dėl A.Skardžiaus veiklos Seimo Antikorupcijos komisija vykdė parlamentinį tyrimą, S.Skardžiuvienės verslo partneris R.Patalavičius nurodė, kad iš „Gazprom“ kontroliuojamo banko pasiskolinta apie pusė milijono eurų. Tiksli suma – 600 tūkst. dolerių su 11 proc. metinėmis palūkanomis. Tokią informaciją A.Širinskienės vadovaujamai komisijai pateikė „Investenergostroi“.
Pelnas – jau antrais metais
Dviejų Seime atliktų tyrimų medžiaga rodo, kad saulės elektrinė Baltarusijoje veikti pradėjo 2016 m. – tada S.Skardžiuvienė esą vienintelį kartą matėsi su kitais įmonės akcininkais, kai nuvyko į jėgainės atidarymo renginį.
Seime atliktų tyrimų metu taip pat nustatyta, kad jau 2016 m. S.Skardžiuvienei (galbūt ir kitiems akcininkams) grąžinta 20 proc. jos suteiktos paskolos. Dar 10 proc. grąžinta pernai.
S.Skardžiuvienės verslo partneris R.Patalavičius apkaltos komisijai paliudijo, kad už 2017 metus bendrovė jau išmokėjo ir dividendus. Komisijai pateiktas ir raštiškas dividendų mokėjimo patvirtinimas. Vis dėlto išmokėta suma buvo užtušuota medžiagoje, su kuria 15min žurnalistams buvo leista susipažinti.
Taigi Baltarusijos įmonė iš akcininkų pasiskolino apie pusę milijono eurų. Dar 600 tūkst. dolerių pasiskolinta iš „Gazprom“ kontroliuojamo banko. Ir verslas, turintis tokią skolų naštą, jau antrais elektrinės veiklos metais buvo ne tik grąžinęs nemažą dalį akcininkų suteiktų paskolų, bet jau nešė ir pelną.
„Čia ne energetika“
Su visais minėtais rodikliais supažindinome energetikos ekspertą M.Nagevičių. Paprašėme jo įvertinti tiek elektrinės įrengimo sąnaudas, tiek jos pelningumą.
Anot M.Nagevičiaus, 1 MW galios saulės elektrinė 2015–2016 m. periodu galėjo kainuoti apie milijoną eurų – arba maždaug tiek, kiek Baltarusijos bendrovė pasiskolino iš akcininkų bei „Gazprom“ valdomo banko. Anot pašnekovo, dabar reikalingus komponentus būtų galima nusipirkti gerokai pigiau, bet prieš porą metų tokia kaina buvo reali.
Paklaustas, kada būtų galima tikėtis, kad 1 MW galios elektrinė pradės nešti pelną, M.Nagevičius patikino, esą kiekvienoje šalyje situacija kitokia. Esą vienas geriausių variantų šiuo metu yra Ukraina, bet kartu tai ir labai rizikinga investicija.
„Paprastai tokios didelės elektrinės – iš jų superkama elektra. Dalyvauja investuotojai aukcionuose, ir kas labiausiai nusimuša kainą – (...) tam atiduodamas leidimas statyti ir gauti tą tarifą. Tą tarifą jis stengiasi padaryti, kad jam atsipirktų minimaliai – nes jeigu pasiūlys daugiau, konkurentai laimės. Civilizuotose šalyse tokia situacija būna. (...) Pavyzdžiui, Ukraina – tai ten atsipirkimui yra kokie 4–5 metai pagal dabartines kainas. Gal net dar šiek tiek trumpiau. Bet ir rizika didelė“, – aiškino M.Nagevičius.
Išgirdęs apie „Investenergostroi“ rodiklius – akcininkams jau grąžintą nemažą dalį paskolų, skolą „Gazprom“ valdomam bankui ir po antrų elektrinės veiklos metų jau išmokėtus dividendus, M.Nagevičius teigė galįs konstatuoti, kad Baltarusijoje iš šios įmonės elektra superkama labai geromis sąlygomis.
„Viskas nuo tarifo priklauso. Jeigu tarifas geras – tai labai lengva tai padaryti. Jeigu tarifas žemas – tada reikia labai pigiai skolintis. (...) Vadinasi, prabangus tarifas greičiausiai. Jeigu tarifas yra didelis, tada (...) iš elektros pardavimo gauni daugiau pajamų, negu tau kainuoja visos palūkanos – ir gaunami dividendai. Bet čia finansinė inžinerija, čia ne energetika“, – sakė M.Nagevičius.
A.Skardžius: apie pelningumą kalbėti per anksti
Paprašytas papasakoti apie žmonos įmonės Baltarusijoje veiklą ir apie pelningumą, Artūras Skardžius 15min teigė, kad apie pelningumą kalbėti per anksti.
„Nieko negaliu, aš įmonės valdyme ten nedalyvauju, o su tais ekspertais, tai jūs kalbėkit ten patys, mano žmona yra smulkioji akcininkė ten, kiek reikia, dalyvauja sprendimuose, aš nedalyvauju valdyme“, – sakė A.Skardžius.
Jis teigė nežinantis, kiek tiksliai pinigų jo žmona jau susigrąžino iš baltarusiškos įmonės, bet tvirtino, jog didelė suma dar nėra grąžinta.
„Mano žmona pirko saulės elementus už 100 tūkst. eurų. Jai priklauso 20 proc. akcijų, tai yra proporcingai tam saulės elementų skaičiui, kurį nusipirko. <...> Kada susigrąžins 100 tūkst. eurų, tada galima bus kalbėti. Jau praėjo keletas metų, žinau, kad nesusigrąžino dar visų pinigų toli gražu. <...> Kada susigrąžins visas lėšas, aš tada būsiu patenkintas, o jeigu dar ir, apart susigrąžintų lėšų, per tam tikrą laiką ką nors uždirbs, tai dar labiau būsiu patenkintas, kad žmona neprarado pinigų“, – kalbėjo A.Skardžius.
Seimo tyrimo komisija, kuriai vadovavo Agnė Širinskienė, buvo informuota apie Baltarusijos įmonės nešamą pelną. Iš dokumentų, panašu, kad komisija sužinojusi šį faktą plačiau ta tema nebesidomėjo.
„Taip, buvo gauti dividendai. Puikiai suprantate, kad versle natūralu yra gauti dividendus. Aš kiek atsimenu, mes apie jų dydį diskutavome lyg. O kaip jūs įsivaizduojate tolesnį komisijos ėjimą, tai aš nežinau“, – 15min teigė A.Širinskienė.
Primename, jog A.Širinskienės vadovaujama Seimo komisija nutarė, jog A.Skardžius apkaltos nevertas. Tokį sprendimą pavasario sesijos pabaigoje patvirtino ir Seimas.
A.Skardžiaus apkalta inicijuota ne tik dėl baltarusiško verslo. Visų pirma – dėl politiko veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, galimai naudingos verslo grupei, kurios vėjo elektrinės stovi ant Skardžių šeimos žemės, Šilutės rajono Čiūtelių kaime. Nei šiame, nei kituose A.Skardžiaus veiklos epizoduose apkaltos komisija neįžvelgė nei priesaikos sulaužymo, nei kitų apkaltos vertų veiksmų.
A.Skardžiaus apkaltos procesas pradėtas po 15min žurnalistinių tyrimų ciklo #parodykAkytes. Už šiuos tyrimus 15min Tyrimų skyrius pelnė tarptautinį Peter Greste vardo apdovanojimą už nuopelnus žodžio laisvei.
