A.Zuokas nesureikšmino Kauno tarybos narių nenoro išgirsti jo pristatymo ir nekaltino savo kolegos mero Andriaus Kupčinsko: „Kiekvienas meras turi įsiklausyti į tarybos narių nuomonę. Mane kvietė Ūkio komitetas. Su A.Kupčinsku mes susikalbame.“
Vilniaus meras dar birželio pabaigoje paragino Lietuvos savivaldybes investuoti į steigiamą oro vežėją „Air Lituanica“ ir tapti jo akcininkais. Tačiau tuomet bent jau trijų miestų merai sakė, kad to neketina daryti. Savivaldybėms siūloma įsigyti bent po vieną akciją, kurios vertė siektų 25 tūkst. eurų (86,32 tūkst. litų). Toks pasiūlymas pateiktas Kauno, Klaipėdos, Kauno ir Trakų rajonų, Palangos ir Druskininkų miestų merams.
Kauno meras Andrius Kupčinskas BNS tuomet sakė sveikinantis A.Zuoko iniciatyvą, tačiau santūriai įvertino Kauno galimybes investuoti į „AirLituanica“. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas tvirtino, jog tokia investicija savivaldybei būtų per didelė prabanga, o uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas teigė, jog savivaldybė tikriausiai nedalyvaus „AirLituanica“ projekte.
Skelbiama, kad Vilnius turės 34 proc. įmonės akcijų, 17 proc. planuojama išplatinti Lietuvoje registruotoms įmonėms, savivaldybėms ar privatiems asmenims, o 49 proc. akcijų bus pasiūlyta kol kas neįvardijamam strateginiam investuotojui.
Papildyta 12.37 val. Kauno savivaldybėje vykusiame pristatyme pabrėžta Kauno ir Vilniaus bendradarbiavimo svarba, sujungiant miestus ir jų oro uostus greituoju geležinkeliu, kelionė kuriuo truktų 30 minučių. Skrydžius „Air Lituanica“ planuoja vykdyti iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.
Pristatymo pradžioje A.Zuokas atsiminė dar 2005 m. svarstytą Kauno ir Vilniaus tarptautinių oro uostų sujungimą į vieną. Kaunas turėjo tapti pagrindiniu Lietuvos oro uostu, per kurį vyktų ir tranzitiniai skrydžiai, o Vilnius aptarnautų europinius skrydžius.
Pirmais metais – skrydžiai į 6 miestus
Nors Kaunas kol kas nepareiškė noro prisijungti prie nacionalinio oro vežėjo, A.Zuokas pristatyme drąsiai minėjo ir antrąjį šalies miestą, tačiau pripažino, kad kol kas nėra numatyta skrydžių iš Karmėlavos.
„Ekspertų skaičiavimais, turistai, atskrisiantys „Air Lituanica“ lėktuvais per metus Vilniuje ir Kaune išleis per 36,2 mln. litų. Iš viso ketinama skraidinti apie 125 tūkst. keleivių kasmet. Pirmaisiais metais planuojame skraidinti į 6 miestų pagrindinius oro uostus – Amsterdamą, Briuselį, Kijevą, Londoną, Maskvą, Palangą, po metų veiklos atidaryti dar 6 naujas kryptis – Stokholmą, Miuncheną, Berlyną, Sankt Peterburgą, Hamburgą, Tbilisį, o 2015 metais – skraidinti į dar vieną miestą Stambulą“, - sakė Vilniaus meras A.Zuokas.
Prie bendrovės steigimo jau prisidėjo 14 Lietuvos įmonių ir verslininkų: ADLEX, Antanas Guoga, „Arvi“, Balsas.lt, „Baltic Optical Disk“, Brianas Joffe, „Garsų pasaulis“, „Lietuvos rytas“, „MG Baltic Investment“, „Modus“, Panevėžio keliai, SBA, „Vičiūnai Group“, Vilniaus vystymo kompanija. Jie jau pasirašė bendrovės „Air Lituanica“ akcijų sutartį ir tapo kompanijos bendraturčiais, tiesa ne visi yra sumokėję pinigus.
Bendrovės partneriai – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
Papildyta 12.51 val. Iš kur pinigai - neaišku
Bendrovės „Air Lituanica” pradinis įstatinis kapitalas – 2,5 mln. eurų (8,8 mln. Lt). Planuojama, kad oro linijų bendrovė skrydžius pradės kitų metų pavasarį. A.Zuoko teigimu, galingam startui reikėtų apie 18 mln. Lt. Iš kur bus paimti trūkstami pinigai – dar neatsakyta.
Taip pat kol kas tik vyksta derybos dėl dviejų oro lainerių pirkimo. Linkstama prie braziliško „Embraer 175“, tačiau neatmetama ir „Boeing 737“ galimybė. Nors nuo užsakymo pateikimo iki lėktuvo nusipirkimo praeina nemažai laiko, A.Zuokas lieka optimistas ir tiki „Air Lituanica“ sėkme.
Logotipe – Vytauto Didžiojo antspaudas
Bazinio oro vežėjo „Air Lituanica“ logotipe pavaizduotas Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas, kuriame Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas vaizduojamas su žemių herbais.
Vilniaus mero teigimu, iki šiol Lietuvos galios ir valstybingumo simboliai nebuvo plačiai komunikuojami ir naudojami viešojoje erdvėje, nors Lietuva – istorinis regiono centras, turėjęs milžinišką įtaką politikos ir kultūros tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje. Herojinės istorijos atgaivinimas suteiktų Vilniaus ir Kauno miestams globalaus prestižo. Todėl neatsitiktinai lėktuvams parinktos LDK spalvos.
