Solidžią sumą A.Zuoko verslui sukrovė griuvėsiai – apleistas statinių kompleksas Užupio g. 24, prie kurio fotografuotis mėgsta tiek turistai, tiek jaunavedžiai, tiek praeiviai. Iki 2015 m. vidurio didelė dalis šio angelo figūra pažymėto komplekso de facto buvo A.Zuoko nuosavybė.
Politiko verslas daug metų čia šeimininkavo kartu su koncernu „Icor“, daugeliui vis dar žinomu ir senuoju pavadinimu – „Rubicon Group“. Būtent dėl ryšių su šiais verslininkais A.Zuokui praėjusiame dešimtmetyje prilipo „Abonento“ pravardė.
Ir būtent „Icor“ iš A.Zuoko verslo perėmė turtą Užupyje, sumokėjusi iš viso 280 tūkst. eurų. Nupirkto turto popieriuje buvo daugiau nei realybėje. Pavyzdžiui, „Icor“ iš A.Zuoko įmonės nupirko skalbyklą, iš kurios likę tik pamatų likučiai.
Istoriją paįvairina ir faktas, jog tiek skalbyklą, tiek dar du „Icor“ parduotus nekilnojamojo turto objektus A.Zuoko įmonė anksčiau pirko iš... koncerno „Icor“. Tik išleido kur kas mažiau nei 280 tūkst. eurų.
Meko skersvėju – į Zuoko valdas
Patekti į Užupį iš sostinės senamiesčio pusės galima keliais būdais. Vienas jų – pėsčiųjų takas ir laiptai, vedantys nuo Vilnelės. Šis takas jau keletą metų žinomas kaip Jono Meko skersvėjis. Tokio pavadinimo iniciatoriumi prisistato Artūras Zuokas, dar 2010 m. balandį savo rankomis pritvirtinęs lentelę su šiuo pavadinimu ant apleisto pastato Užupyje – savotiškų vartų į J.Meko skersvėjį.
Pasirodo, A.Zuokas tuo metu šeimininkavo savo valdose. Politiko kontroliuojama įmonė „BNA grupė“ jau seniai valdė dalį čia registruotų patalpų. Daugelį patalpų „BNA grupė“ įsigijo tiesiai iš Vilniaus savivaldybės: jų pirkimo sutartys pasirašytos 2001 m., kai A.Zuokas ėjo sostinės mero pareigas. Dalį komplekso – vieną butą, dalį ūkinio pastato ir pastatą, registro dokumentuose įvardytą kaip skalbykla, – „BNA grupė“ įsigijo vos pora savaičių prieš J.Meko skersvėjo krikštą, 2010 m. kovą.
Kaip rodo „BNA grupės“ finansiniai dokumentai, šiam pirkiniui išleista ne daugiau nei 123 tūkst. litų (apie 35 tūkst. eurų). Tokią sumą „BNA grupė“ nurodo 2010 m. išleidusi pastatų ir statinių įsigijimui.
Turtą Užupyje A.Zuoko verslas perėmė iš gerai pažįstamų rankų – koncerno „Icor“, kontroliuojamo Andriaus Janukonio, Lino Samuolio ir Gintauto Jaugielavičiaus. Tų pačių žmonių, dėl kurių A.Zuokui prilipo „Abonento“ pravardė.
J.Meko skersvėjo apylinkėse A.Zuoko verslas ir „Icor“ kartu šeimininkavo nuo praėjusio dešimtmečio. Ši kaimynystė baigėsi savotiška turto mainų karusele, kuri nustojo suktis sukraudama solidžią sumą A.Zuoko įmonės sąskaitoje.
„Meno skersvėjis“ pučia griuvėsiuose
Praėjus metams po J.Meko skersvėjo atidarymo, politiniai vėjai A.Zuoką atpūtė į jam geriausiai pažįstamas pareigas – jis trečią kartą tapo Vilniaus meru.
2011–2015 m., A.Zuokui valdant Vilnių, J.Meko skersvėjis garsėjo kaip vieta, kur rengiami įvairūs menininkų renginiai. 2014 m. A.Zuoko verslo ir „Icor“ valdomą kompleksą savo kūryba papuošė dailininkas iš Vokietijos. Tai buvo savivaldybės vystomos programos „Dovana Vilniui“ dalis – galbūt vienintelis atvejis, kai A.Zuoko politinė galia susikirto su jo netiesiogiai kontroliuojamu turtu Užupyje.
Mero kėdėje A.Zuokui išsilaikyti nepavyko. 2015 m. kovą vykusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose jis nusileido Remigijui Šimašiui, o A.Zuoko bendražygiams sostinės taryboje taip pat teko persikraustyti į opozicijos kėdes.
Pokyčiai vyko ne tik politiniame lauke, bet ir A.Zuoko versle. Praėjus keliems mėnesiams po rinkimų, A.Zuoko valdoma „BNA grupė“ nutarė atsisveikinti su visu turtu, kurį turėjo Užupio g. 24: tiek su seniai įgytais objektais, tiek su tais, kuriuos prieš keletą metų nebrangiai nusipirko iš „Icor“.
Turto pirkėju tapo ta pati „Icor“ bendrovė „Movestas“, kuri A.Zuoko įmonei dalį statinių pardavė keleriais metais anksčiau. Tik pardavimo kaina buvo jau kur kas aukštesnė. A.Zuoko valdomos bendrovės dokumentai rodo, kad tais metais iš ilgalaikio turto pardavimo ji uždirbo 280 tūkst. eurų.
Bendrovė „Movestas“, A.Zuoko įmonei atseikėjusi šimtatūkstantinę sumą, dabar turi ir kitą pavadinimą, ir kitą savininką. Šiuo metu ji žinoma kaip „Meno skersvėjis“, o įmonę kontroliuoja „Topo centro“ akcininkas Aurelijus Rusteika.
A.Rusteikos verslas šioje vietoje jau suplanavęs vystyti nemenkas statybas. Vilniaus savivaldybės viešinami projekto dokumentai taip pat papildo ir sandorių tarp A.Zuoko verslo bei „Icor“ paveikslą. Pavyzdžiui, dokumentuose nurodoma, kad skalbykla, kurią A.Zuoko įmonė nusipirko iš „Icor“ ir pardavė koncernui po penkerių metų, faktiškai egzistavo tik popieriuje: iš šio statinio likę tik „suskilę ir nusėdę pamatų fragmentai“.
A.Zuokas žinojo sumą, bet ne pirkėją
Susisiekėme su A.Zuoku ir pasiūlėme pasikalbėti apie jo verslo buvusias valdas ten, kur viskas ir įvyko – Užupio g. 24, visai šalia politiko namų Užupyje. Tačiau A.Zuokas nutarė situacijos nekomentuoti.
„Čia įmonės reikalai. Paskui, jeigu aš pradėsiu kalbėti kaip politikas, man pradės prikaišioti, kad aš čia kišuosi į verslo reikalus“, – aiškino buvęs meras, sykiu pažadėdamas, kad visą informaciją suteiks įmonės direktorius.
Esmines detales A.Zuokas vis dėlto patvirtino. Klausiamas, ar pastatai Užupio g. 24 iš jo verslo tikrai buvo nupirkti už 280 tūkst. eurų, jis pareiškė, kad suma atrodo „panašiai“. Kas buvo pirkėjas, pašnekovas patikino nežinojęs. „Bet galėčiau be problemų sužinoti“, – užtikrino jis.
A.Zuokas pabrėžia, kad vykstant abiem sandoriams (2010 m. ir 2015 m.) jis nėjo Vilniaus mero pareigų.
Kainą aiškina investicijomis į turto gerinimą
Į detalius klausimus apie turto Užupio g. 24 istoriją atsakymus 15min pateikė A.Zuoko bendrovės „BNA grupė“ direktorius Gytis Trinkūnas. Anot jo, ilgą laiką nepavyko sutarti dėl sklypo plėtros su kitų statinių savininkais, t.y. „Icor“ įmone „Movestas“.
„BNA grupė” turėjo aiškią šios posesijos viziją – komercinės visuomeninės paskirties vystymas, kurioje įsikurtų kavinės, nedidelės prekybinės patalpos, būdingos Užupio rajonui, o didžiajame pastate būtų įkurtas kultūrinės paskirties objektas „Užupio kultūros centras“ su dailės-fotografijos galerija, kino centru, džiazo klubu ir kavine. Ši vieta turėjo tapti savotišku „Užupio respublikos“ idėjos centru.
Tačiau UAB „BNA grupė“ nepavyko įsigyti visų šioje teritorijoje esančių pastatų. Patalpų išdėstymas labai sudėtingas ir komplikuotas, neįmanoma rekonstrukcija be visų patalpų sujungimo. Kiti bendraturčiai, kurie keitėsi, turėjo kitokią šios vietos viziją, t. y. planavo įrengti prestižinius butus. Dėl skirtingų pastatų panaudojimo koncepcijų susitarti nepavyko, o be sutarimo pagal įstatymus nebuvo įmanoma vystyti šių objektų atskirai, nes reikalingas juridinis bendraturčių pritarimas“, – aiškino G.Trinkūnas.
Pasak jo, 2010 m. susitarti vis dėlto pavyko. Esą dėl to ir buvo nupirktos „Icor“ įmonei anksčiau priklausiusios patalpos bei skalbyklos liekanos.
„Tuo metu buvome pasiekę susitarimą, kad mainais už parduodamus pastatus UAB „BNA grupė“ sutiks su kito bendraturčio planais įrengti butus bei atsisakys planų įrengti restoraną bei prekybos patalpas. Buvo sutarta, kad „BNA grupė“ savo dalyje įrengs tik nuomojamus biurus ir gyvenamąsias patalpas, taip siekiant minimalizuoti nepatogumus galimiems butų savininkams“, – tęsė G.Trinkūnas.
Vis dėlto galutinis susitarimas, anot jo, pasiektas nebuvo ir dėl to 2015 m. „BNA grupė“ nutarė apskritai pasitraukti iš šio projekto. G.Trinkūno vertinimu, 280 tūkst. eurų už parduotą turtą – normali kaina.
Maždaug pusė viso ploto, kurį A.Zuoko verslas 2015 m. pardavė koncernui „Icor“, prieš keletą metų buvo nupirkta iš to paties koncerno „Icor“.
„BNA grupė“ 2015 m. nusprendė pasitraukti iš šio projekto bei parduoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą Užupio g. 24. Parduotų patalpų plotas – 291 kv. m., taip pat žemės nuomos teisės. Šioje teritorijoje visi pastatai buvo prastos būklės ir reikalavo rekonstrukcijos bei perplanavimo, pritaikant juos kitai paskirčiai. Todėl šių pastatų vertė yra ne tik jų būklė, o ypatinga vieta. 2015 m. Vilniaus Senamiestyje 960 eurų už kvadratinį metrą nėra didelė kaina“, – dėstė „BNA grupės“ direktorius.
G.Trinkūno pateiktais duomenimis, 2010 m. iš „Icor“ supirktų patalpų plotas sudarė 156 kvadratinius metrus. Tai daugiau nei pusė viso ploto, kurį „Icor“ bendrovė iš A.Zuoko įmonės nusipirko po penkerių metų. Aiškindamas kainos skirtumą, įmonės vadovas pabrėžė, jog sklype buvo investuojama į pėsčiųjų taką, komunikacijas, parengtas rekonstrukcijos projektas. Esą taip turto vertė buvo padidinta.
„2010 m. „BNA grupė“ įsigijo turtą, kurio plotas buvo 156 kv. m. ir skirtingose pastatų vietose. Įmonė jį pagerino ir 2015 m. viduryje pardavė turtą, kurio plotas beveik dvigubai didesnis – 291 kv. m. Kartu pažymime, kad pardavimo metu nekilnojamojo turto rinkoje buvo visiškai kita situacija, t.y. nekilnojamojo turto kainos žymiai padidėjo lyginant su kainomis, kurios buvo po krizės“, – teigė G.Trinkūnas.
Anot „BNA grupės“ vadovo, įmonės planams sklype vystyti statybas koją kišo ir miesto valdžia. O tiksliau – Artūras Zuokas.
„Šio turto vertę bei panaudojimo galimybes smarkiai apsunkino Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, rodos, 2002 m. priėmė sprendimą, kuris numatė privalomą servitutą – t. y. viešąjį taką per patį turto vidurį. Tai yra aktyvus pėsčiųjų takas nuo Bernardinų komplekso iki Užupio g. Šio servituto iniciatorius buvo tuometinis meras Artūras Zuokas, nors aš, kaip įmonės vadovas, tokiam „BNA grupės“ nekilnojamojo turto apribojimui prieštaravau. Tai labai sumažino turto vertę ir apsunkino jo panaudojimą“, – aiškino G.Trinkūnas.
Pasak jo, „BNA grupės“ parduotas turtas yra visai šalia Užupio gatvės, kas papildomai pakelia šio turto vertę.
„Icor“: pinigai A.Zuoko verslui – dėl pirkėjo iškeltų sąlygų
Panašią poziciją 15min pateikė ir „Icor“. Esą statybos sklype nepradėtos vykdyti, nes nepavyko sutarti su A.Zuoko verslu dėl projekto vizijos.
„Nuosavybę įsigijome 2003–2004 m. Nebuvome vieninteliai sklypo ir jame esančių pastatų ar jų dalių savininkai – mažesnioji dalis patalpų buvo išpirktos anksčiau. Rengėmės vystyti gyvenamąją statybą, bet tokia koncepcija nesutapo su kitų sklype jau buvusių įmonių planais, vėliau nekilnojamojo turto rinkoje prasidėjo krizė, tad ilgainiui projekto nesiėmėme ir nuosavybę pardavėme“, – teigė koncerno atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Anot jo, koncerno įmonė A.Zuoko verslui 2010 m. pardavė tą turtą, kurį laikė pertekliniu.
„2010 metais dalį patalpų – 157,82 kvadratinių metrų statinių griuvėsių, kurie tuo metu mūsų įmonei šiame sklype nebuvo vertingi ir kurių vystyti neturėjome jokių galimybių, pardavėme „BNA grupei“ pasilikdami tik vertingiausią – beveik 330 kvadratinių metrų – sklype esantį statinį. Taip pat susitarėme, kad „BNA grupė“ atsisakys savo planų įrengti restoraną – tai būtų labai sumažinę mūsų planuojamų ten statyti butų vertę. Statybas atidėjome iki krizės nekilnojamojo turto rinkoje pabaigos, bet ilgainiui taip jų ir nepradėjome“, – tęsė N.Mikalajūnas.
Koncerno atstovo teigimu, turtą iš A.Zuoko įmonės teko atpirkti, mat atsirado pirkėjas visam kompleksui, kuris sandorį įvykdyti sutiko tik tokiu atveju, jei „Icor“ disponuos visais sklype registruotais statiniais.
„2015 m. gavome patrauklų pasiūlymą parduoti savo turtą Užupio g. 24, bet tik su sąlyga, kad bus parduoti visi – tiek mūsų, tiek ir „BNA grupės“ nuosavybėje esantys objektai. Pateikėme pasiūlymą „BNA grupei“ ir įsigijome visą šios įmonės sklype valdytą turtą – 290,71 kvadratinius metrus. Tarp jų buvo ir mūsų anksčiau parduotas turtas, kurį po penkerių metų, norint parduoti visą nuosavybę, teko vėl įsigyti“, – aiškino jis.
Koncerno atstovo žodžiais, galutinei 280 tūkst. eurų kainai įtakos turėjo tiek pagerėjusi nekilnojamojo turto rinkos padėtis, tiek „įvairūs infrastruktūriniai pagerinimai“, kuriuos savo teritorijos dalyje įvykdė A.Zuoko verslas.
Tiek „Icor“, tiek „BNA grupė“ pabrėžia, kad faktinę sandorio vertę lėmė ne statiniai, kurių daugeliu atveju beveik nebelikę, o galimybė šioje vietoje vystyti statybas.
Senos bėdos pasivijo sugrįžus į mero kėdę
„Rubikono“ šešėlis A.Zuoką persekioja nuo praėjusio dešimtmečio vidurio, kai politikas apkaltintas buvęs „Abonentu“ koncerno juodosios buhalterijos dokumentuose. Kad „Abonentas“ buvo A.Zuokas, teisėsauga neįrodė, tačiau politikas užsidirbo teistumą vadinamojoje mero rinkimų byloje. Už bandymą papirkti Vilniaus tarybos narį Vilmantą Drėmą šioje byloje kaltais pripažintas ir A.Zuokas, ir „Rubicon Group“ veidas Andrius Janukonis.
A.Zuokas siekė, kad teistumas jam būtų panaikintas. 2009 m. tai pavyko padaryti – teismas nutarė, kad teistumą galima panaikinti, nes A.Zuokas sumokėjo 12,5 tūkst. litų baudą, buvo suėję pusė numatyto teistumo termino, o politikas, tuo metu buvęs Seimo nariu, įstatymams per tą laiką nenusižengė. Teistumo panaikinimas buvo maža A.Zuoko pergalė, bet prilipusios etiketės nusikratyti nepavyko. Vėlesniais metais A.Zuokas deklaravo esąs „teistas už gerus darbus“.
„Rubikono“ šešėlis A.Zuoką pasivijo ir 2011–2015 m. kadencijoje. Nauju vardu pasidabinusio koncerno „Icor“ įmonių pergales viešuosiuose pirkimuose ne kartą linksniavo opozicija, ir tai buvo tik viena iš temų, dėl kurių merui teko aiškintis.
Pavyzdžiui, 2011 m. pabaigoje Generalinė prokuratūra kreipėsi į sostinės tarybą su reikalavimu nutraukti sutartis dėl žemės nuomos „Siemens“ arenos, „Vichy“ vandens parko bei prekybos centro „Ozas“ teritorijoje – čia šeimininkavo „Icor“. Kaip rašė Delfi.lt, A.Zuokas prokurorų reikalavimus tuomet prilygino reketui.
2014 m. koncerną „Icor“ bei su juo itin glaudžiai susijusią „Vilniaus energiją“ užgriuvo teisėsaugos pareigūnai. Teisėsaugos įtarimus dėl koncerno įmonių pelno, galimai uždirbto eilinių vilniečių sąskaita, A.Zuokas prilygino politikavimui ir bandymui nukreipti dėmesį.
2015 m. vasarį, likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų, 15min užtiko „Icor“ vadovą A.Janukonį vakarojant su A.Zuoku.
„Viena iš „Icor“ grupės įmonių šiuo metu yra atsivežusi du 25 metrų aukščio vėliavų stiebus ir vieną iš tų stiebų įmonė norėtų padovanoti miestui. Kaip tik dabar tas stiebas yra pastatytas prie Katedros varpinės, kur vasario 16 d. suplevėsuos didžiulė trispalvė. Kalbėjome, kokiu būdu ir kaip mums šis vėliavos stiebas bus padovanotas“, – taip A.Zuokas tuo metu aiškino susitikimo su A.Janukoniu tikslus.
Negalima teigti, jog prie vakarienės stalo politikas ir verslininkas kalbėjosi ir apie statinius Užupio g. 24. Vis dėlto faktas toks, jog Vilnius iš „Icor“ gavo stiebą, o A.Zuokas gavo kur kas daugiau.
Prie šio tyrimo prisidėjo 15min Tyrimų skyriaus žurnalistė Birutė Davidonytė.
