Trečioji dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) siunta su 20 475 vakcinos dozėmis Lietuvą pasiekė pirmadienio rytą lėktuvu iš Vokietijos.
Kas savaitę po siuntą
„Taip pat turime Europos Komisijos ir gamintojų patvirtinimą, kad bent tris mėnesius mus pasieks kas savaitinės siuntos po 20,475 tūkst. Be abejo, vyksta EK kaip koordinatoriaus derybos ir diskusijos su gamintojais, tai kiekiai gali keistis, mūsų lūkesčiai, kad į didesnę pusę. Šiandien į regioninius centrus išskirstoma tiek trečioji siunta, tiek anksčiau atkeliavusi antroji siunta, tad netrukus galėsime paskiepyti daugiau nei 30 tūkst. asmenų“, – teigė ministras.
Kai šiomis vakcinų dozėmis bus paskiepyta, tai reikš, kad bus patenkintas visų sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, savanorių – visų kovojančių COVID-19 priešakinėse linijose pirmojo skiepo poreikis.
Turime Europos Komisijos ir gamintojų patvirtinimą, kad bent tris mėnesius mus pasieks kas savaitinės siuntos po 20,475 tūkst.
„Kitą savaitę gauta siunta bus skirstoma į palaikomojo gydymo ir slaugos bei globos namus, o dar vėliau mes užtikrinsime revakcinaciją, antrąjį skiepą visoms minėtoms grupėms. Jau suderinome sąrašą, apimantį visas visuomenės grupes“, – teigė A.Dulkys.
Tikimasi, kad per sausį bus paskiepyti visi medikai, ne tik tie, kurie dirba su COVID-19 pacientais, bet ir visi kiti, taip pat – globos ir slaugos įstaigų.
Pirma – medikai, pažeidžiami pacientai
Ekspertų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas prof. Laimonas Griškevičius teigė, kad reikėjo nustatyti prioritetus, kaip turi vykti vakcinacija. Atsirandantis vakcinų siuntų atkeliavimo reguliarumas, leis geriau planuoti procesą.
„Tie prioritetai buvo užtikrinti visų pirma asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. Kaip žinia, gydymo įstaigoms, ypatingai ligoninėms, šiuo metu tenka didžiausias krūvis atlaikyti pandemijos visą mastą ir silpniausia grandis tapo medikai, dėl susirgimų, saviizoliacijos tiesiog trūksta darbo rankų suteikti tinkamas paslaugas pacientams.
Todėl į prioritetus pirmiausia buvo iškeltos gydymo įstaigos. Kitas prioritetas – nustatyti kitas pažeidžiamiausias grupes“, – kalbėjo L.Griškevičius.
Artimiausiu metu bus vakcinuoti ir slaugos, globos, palaikomojo gydymo įstaigų pacientai. Jie sudaro trečdalį, kartais iki pusės visų į gydymo įstaigas patenkančių pacientų dalį, – teigė L.Griškevičius.
Anot profesoriaus, dabar gaunamos vakcinos logistika yra sudėtinga, kadangi reikia ją gabenti itin žemoje temperatūroje, todėl vakcinacija galima tik centralizuotose struktūrose.
„Prioritetuose yra išskirti ir pažeidžiamiausios klinikinės grupės – pacientai, kuriems taikoma dializė, transplantuoti pacientai, onkohematologiniai pacientai, retais deficitais sergantys pacientai, tie pacientai, kuriems COVID-19 infekcija yra pati sunkiausia ir jų mirtingumo nuo šios infekcijos rizika yra didžiausia.
Artimiausiu metu bus vakcinuoti ir kiti pažeidžiami asmenys, slaugos, globos, palaikomojo gydymo įstaigų pacientai. Jie sudaro trečdalį, kartais iki pusės visų į gydymo įstaigas patenkančių pacientų dalį. Žiniasklaidoje ne kartą pranešta apie židinius, kurie formuojasi šiose įstaigose, todėl jie buvo iškelti į aukštą prioritetinę grupę, kurie bus vakcinuojami artimiausiu metu“, – teigė L.Griškevičius.
Vėliau ateis eilė prioritetui kitų pažeidžiamų asmenų – pagal amžiaus grupes pradedant vyriausiais, taip pat turintiems lydinčias ligas. Dar vėliau bus vakcinuojamos organizuotų struktūrų, ugdymo įstaigų darbuotojai. L.Griškevičiaus teigimu, itin daug diskutuota apie ugdymo įstaigas ir pedagogus, kad mokyklas, darželius galima būtų atidaryti.
Mano žiniomis, nebuvo sugadinta nė viena vakcinos dozė, – sakė L.Griškevičius.
A.Dulkys teigė, kad tikimasi, jog jau artimiausiu metu Lietuvą pasieks ir kitų gamintojų vakcinos, galbūt bus sėkmingesnės EK derybas su gamintojais, dėl ko atkeliaus daugiau vakcinų. Jeigu vakcinų skaičius padidės, o prioritetinės grupės bus paskiepytos, tada bus skiepijami visi norintys, bet tai priklauso nuo vakcinų skaičiaus, kuris kol kas yra mažas.
Apie prioritetines grupes, sakė ministras, buvo labai daug diskutuota, tačiau tai negalutinis sprendimas, sąrašas patenkančiųjų į prioritetines grupes gali būti pildomas, tobulinamas.
L.Griškevičius teigė, kad pasitarus su specialistais nuspręsta visų onkologinių pacientų nepriskirti prioritetinėms grupėms. Tai lėmė maži kiekiai vakcinų, kai vakcinų bus daugiau, tuomet tvarka bus peržiūrėta.
Palaikytų sprendimą skiepyti daugiau iš vieno flakono
L.Griškevičius teigė, kad jis labai palaiko mintį, jog reikėtų vakcinuoti iš vieno flakono ne penkis, o šešis ir septynis žmones. Tai gerokai padidintų paskiepytų asmenų skaičių.
„Jeigu iš vieno flakono teisingai paskirsčius jo turinį galima gauti ne penkias, o šešias ir kartais net septynias dozes, tai tikrai reiktų daryti ir tokiu būdu galėtume padidinti vakcinuojamų asmenų skaičių“, – teigė profesorius.
A.Dulkys tikino, kad labai svarbus yra EK ir gamintojų susitarimas, tačiau Europos vaistų agentūra jau svarstė šį klausimą, tik dar nepriėmė sprendimo, tuomet bus daugiau aiškumo, nes griežtai laikomasi bendrų taisyklių.
Dar nežinia, ar šiemet bus paskiepyta 70 proc. visuomenės
Pagal numatytą dabar grafiką gaunant vakcinas labai greito proveržio vakcinuojant itin didelę dalį visuomenės (70 proc.) dar šiemet, kaip teigė A.Dulkys, neverta tikėtis. Tačiau jeigu atkeliaus kitų gamintojų vakcinos, kurios artimiausiu metu būtų registruotos, kiekiai bus didinami, tuomet galimybė bus didesnė.
Anot ministro, kiekviena vakcinų siunta tikrinama specialistų, jeigu abejonių kyla dėl kokios nors dėžutės, į gydymo įstaigas siunčiamos tik užtikrintos vakcinos.
L.Griškevičius tikino, kad nuo 8 iki 20 proc. užsirašiusių žmonių gali neatvykti į vakcinaciją, todėl gydymo įstaigos yra sudariusios rezervinius sąrašus, kas galėtų pakeisti neatvykstančius. „Mano žiniomis, nebuvo sugadinta nė viena vakcinos dozė“, – užtikrino profesorius.
Persirgusiems rekomenduoja nesiskiepyti
L.Griškevičius teigė, kad itin dažnai sulaukiama klausimų apie tuos žmones, kurie jau persirgo ir turi susidariusius antikūnus.
Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė teigė, kad naujausi tyrimai rodo, jog persirgusieji, kuriems susidaro antikūnai, turi ne mažesnę apsaugą, nei paskiepyti turima vakcina, – daugiau nei 90 proc.
Persirgimas sukuria apsaugą prieš virusą ir rekomendacija būtų neskiepyti tų žmonių, kurie persirgę ir turi antikūnų prieš virusą, – teigė A.Žvirblienė.
„Ta apsauga trunka mažiausiai pusę metų. Ką mes žinome apie vakcinų apsauginį poveikį, tai irgi apsauga yra panaši. Nauji moksliniai rezultatai leidžia mums tvirtai teigti, kad persirgimas sukuria apsaugą prieš virusą ir rekomendacija būtų neskiepyti tų žmonių, kurie persirgę ir turi antikūnų prieš virusą“, – teigė A.Žvirblienė.
Politikų neketina skiepyti
Skiepijimo procesas greičiausia prasidės trečiadienį, Vilnius galbūt jau ir antradienį spės.
„Šiuo metu pagal tai, kokie buvo viešumoje paskelbti tyrimai, kiek žmonių pozityviai priima skiepijimo procesą, matydami, kad yra dar labai nedaug vakcinų, kurių labai reikia medikų bendruomenei, ir matydami, kad netrūksta norinčių skiepytis, mes, politikai, tikrai negalvojame apie išskirtinį skiepijimąsi.
Jeigu bus toks matymas, kad šalies vadovų ar kitų garbingų visuomenės narių skiepijimas padės teigiamai paveikti visuomenę, artėjant masiniam vakcinavimui, galbūt tai bus daroma. Bet šiuo metu gydytojams ar slaugytojams tas skiepas yra reikalingas labiau“, – teigė ministras apie galimybę suteikti išskirtinę galimybę pasiskiepyti aukščiausiems šalies vadovams.
Vakcinų siunta buvo pristatyta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlius ir patalpinta į ultra žemos temperatūros šaldiklius, nupirktus specialiai šioms vakcinoms, kurios turi būti laikomos -75 laipsnių temperatūroje. Iš ESSC sandėlių jos bus transportuojamos į penkis centrus, koordinuojančius vakcinavimą regionų gydymo įstaigose: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, Klaipėdos universitetinę ligoninę, Respublikinę Šiaulių ligoninę, Respublikinę Panevėžio ligoninę.
Vakcinos bus transportuojamos naudojant šaldymo įrangą, kuri užtikrina „šalčio grandinės“ palaikymą ir temperatūrinio režimo atsekamumą viso transportavimo metu.
-
Koronavirusas Lietuvoje: 1510 naujų susirgimų, 27 žmonės mirė, 162 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, virusas toliau plinta globos namuose, įmonėse
-
A.Dulkys: masinio skiepijimo nuo COVID-19 pradžia priklausys nuo tiekimo grafikų
-
Ekspertai Vyriausybei pristatė keturis karantino scenarijus, siūloma taikyti ir socialinių burbulų modelį
-
Prof. R.Kubilius dalinasi rekomendacijomis, persirgus COVID-19: kokie liekamieji reiškiniai dažniausi ir kaip greičiau atsigauti po ligos
-
Nuo šiol COVID-19 liga sergantieji bus kreipiami ir į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę
-
VVKT: Sudėtingų nepageidaujamų reakcijų į COVID-19 vakciną Lietuvoje nenustatyta
