Dar liepą „15min“ perspėjo, jog finalinių rungtynių metu žiūrovai galbūt visą laiką stovės, nes kėdės, už kurias „Vėtrūna“ skolinga subrangovams, bus išmontuotos ir išvežtos. Vakar paaiškėjo, jog tokia grėsmė neišnyko. Ji net tapo realesnė, o iki finalinio etapo liko vos savaitė.
Moderniausios Baltijos šalyse Kauno „Žalgirio“ arenos statybos rangovas, bendrovė „Vėtrūna“, už arenoje sumontuotas žiūrovų kėdes ir stumdomą tribūną jų tiekėjams, bendrovei „Virklund sport“, liko skolinga apie 5,2 mln. Lt.
Tarptautinei kompanijai „Irwin Seating Europe s.l.“ Lietuvoje atstovaujančios „Virklund sport“ prašymu teismas jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones „Vėtrūnai“. Tai reiškia, jog laikinai areštuota arenos statytojų turto už 5,2 mln. Lt.
Dar birželio pabaigoje Kauno miesto savivaldybės ir statybų bendrovės „Vėtrūna“ atstovai savo parašais patvirtino, kad kėdėms ir jų montavimo darbams neturi jokių pretenzijų, nėra jokių nurodymų dėl defektų.
Finansinių problemų šešėlis
Dalį įrangos ir darbų „Vėtrūna“ priėmė ir už juos apmokėjo – apie 27,5 proc. bendros sumos. Dėl likusios dalies arenos statytojai atsisakė pasirašyti atliktų darbų ir įrangos priėmimo aktus ir vykdyti apmokėjimą, nors kėdžių kokybė ir parametrai atitiko sutarties sąlygas ir projekto reikalavimus.
Be to, Kauno „Žalgirio“ arenos projekto autorinės priežiūros vykdytojas bei projekto autorius architektas Eugenijus Miliūnas pateiktai įrangai bei atliktiems darbams jokių pretenzijų neturėjo.
„Virklund sport“ kilo įtarimų, jog „Vėtrūna“ turi finansinių problemų dėl kitų projektų ir šiai veiklai finansuoti naudoja pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su arenos kėdes sumontavusiais subrangovais.
Apvynios plėvele ar spygliuota viela?
„Virklund sport“ direktorius teigė su teisininkais išsiaiškinęs, jog arenos kėdės, kol už jas iki galo nesumokėta, tebėra šios bendrovės turtas.
„Virklund sport“ turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi kėdės gali būti išmontuotos ir išvežtos, kol „Vėtrūna“ iki galo neatsiskaitys su subrangovais, gali būti ir uždrausta ant jų sėdėti, kad rungtynių metu įsiaudrinę žiūrovai netyčia nesugadintų areštuoto turto. Kėdės gali būti apvyniotos plėvele, spygliuota viela ar dar kokiomis nors apsaugos priemonėmis.
„Kai ant kėdžių sėdima, jos dėvisi, o kai dėvisi, jos gadinamos“, – dalykiškai paaiškino „Virklund sport“ direktorius A.Šuika.
Bet jis iš dalies nuramino krepšinio mylėtojus sakydamas, kad gerbdamas viešąjį interesą ir sporto aistruolius, sėdimas vietas arenoje gal kuriam laikui ir paliks.
Tačiau paguodė apsidrausdamas: „Jeigu pinigų neatgausime, būsime priversti imtis kraštutinių priemonių. Juk kalbama apie didelę sumą, pagaliau, paliečiami verslo sąžiningumo principai.“
Velkasi skolų uodega
Dar birželio mėnesio pradžioje „Virklund sport“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, skųsdamasi, jog arenos statybos generalinis rangovas nepriima jų atliktų darbų. Užsimenama ir apie galimybę nesulaukus pinigų kėdes išmontuoti ir išsivežti.
Po dešimties dienų, birželio 16 d., „Virklund sport“ Kauno miesto administracijos direktoriui Antanui Navakauskui rašė, jog su „Vėtrūna“ susitarta žodžiu, viskas gerai, tad į skundą nereikia kreipti dėmesio.
Birželio 30 d. kėdžių montuotojai vėl rašė savivaldybei ir pranešė, kad iš susitarimų su „Vėtrūna“ nieko gero neišėjo, arenos statybos generalinis rangovas vėl kimbąs prie smulkmenų, nepasirašąs atliktų darbų aktų.
Tačiau savivaldybė kištis į konfliktą nenorėjo. „Mes kėdėms pirkti ir montuoti skirtus pinigus „Vėtrūnai“ davėme. Kur jie juos dėjo, kodėl neatsiskaitė su kėdžių gamintojais ir tiekėjais, nežinau. Tegul patys išsiaiškina“, – anuomet sakė Kauno miesto savivaldybės Statybų skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Nori išsiderėti nuolaidų
„Vėtrūna“ ilgą laiką viešai nekomentavo kėdžių bylos aplinkybių sakydama, kad su subrangovais arenos statytojus sieja slaptumo sutartis. Dienraščio žiniomis, arenos statybos rangovai tikino, kad kėdžių montavimo darbai neatitinka kai kurių reikalavimų.
„Negaliu atsakyti į jūsų klausimą, nes jo net nesuprantu“, – prieš du mėnesius „15min“ žurnalistui išdidžiai pareiškė „Vėtrūnos“ komercijos direktorius Laisvydas Kazbaraitis.
Tačiau iškilus į viešumą faktui, kad „Vėtrūnos“ turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vakar arenos statytojai užsiminė, esą skola būtų sumokėta, jei subrangovai sutiktų sumažinti kainą.
„Virš įžūlumo! – tai išgirdęs pyktelėjo „Virklund sport“ vadovas A.Šuika. – „Vėtrūna“ ir taip iš savivaldybės kėdėms pirkti gavo 1,6 mln. Lt daugiau nei reikėjo. O dar nori patuštinti subrangovo kišenę. Toks jų „firminis“ stilius.“
Sėdynės – sėdinčiųjų reikalas
Vakar žurnalistams surengtoje ekskursijoje po „Žalgirio“ areną ją administruojančios bendrovės „Kauno arena“ atstovė Angelė Dementavičiūtė paaiškino, jog pagal sutartį koncesininkas neprivalo apmokėti statybos rangovo skolų subrangovui.
Nieko neskolinga ir Kauno miesto savivaldybė. Todėl ginčas dėl 5,2 mln. Lt skolos yra tik „Vėtrūnos“ ir „Virklund sport“ tarpusavio santykių reikalas, nors jis skaudžiai paliečia ir viešąjį interesą.
Liepos mėnesį Kauno miesto savivaldybėje buvo surengta iškilminga spaudos konferencija, kurios metu paskelbta arenos atidarymo šventės data ir scenarijus.
Spaudos konferencija vyko praėjus vos kelioms dienoms po straipsnio apie arenos kėdžių nesklandumus laikraštyje „15min“. Ta proga Kauno meras Rimantas Mikaitis ironiškai užsiminė, esą „žiūrovams arenoje tikrai nereikės stovėti“.
Mero žodžiai iš dalies išsipildė, atidarymo šventės metu kėdės buvo vietoje. Bet neramu, ar jos ten pat liks ir rugsėjo 14-ąją. Jei ne, sulankstomą kėdutę teks atsinešti ir į areną finalinių rungtynių žiūrėti ateisiančiam merui.
