„Pasibaigus įgaliojimų laikui Arūnas Dulkys teikiamas atleisti iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų. Valstybės kontrolieriaus kadencijas įtvirtina Konstitucija, todėl kyla pareiga jį atleisti pasibaigus kadencijai, net ir tuo atveju, jei kandidatas būtų teikiamas dar vienai kadencijai“, – pristatydamas prezidento G.Nausėdos teikimą iš Seimo tribūnos kalbėjo jo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Jis pasakojo, kad prieš siūlant skirti naująjį valstybės kontrolierių, prezidentas apsvarstė kelias kandidatūras, tarp kurių – ir A.Dulkio.
„Prezidento nuomone, vien tai, kad vadovas nepadarė esminių klaidų, nėra pakankamas pagrindas institucijai siekti teigiamų pokyčių. Kadencijos egzistuoja būtent tam, kad vadovai būtų motyvuoti nuolat siekti gerų rezultatų, o institucijos galėtų atsinaujinti ir nuolat tobulėti“, – kalbėjo S.Krėpšta.
G.Nausėda, pasak jo patarėjo, mano, kad į valstybės kontrolieriaus pareigas teikiamas A.Dulkio pavaduotojas Mindaugas Macijauskas turi aiškią Valstybės kontrolės veiklos viziją bei planą, kaip ją įgyvendinti.
M.Macijauskas siekia bene dvigubai sutrumpinti auditų atlikimo laiką.
„Noriu paminėti keletą reikšmingų naujojo kandidato numatomų Valstybės kontrolės veiklos pokyčių. Pirmiausia, M.Macijauskas siekia bene dvigubai sutrumpinti auditų atlikimo laiką. [...] Antra, prezidentui yra svarbu, kad M.Macijauskas yra pasiryžęs panaudoti informacines technologijas ir automatizuoti tam tikrus audito procesus. Tai iš esmės padidintų institucijos veiklos efektyvumą“, – prezidento sprendimą argumentavo S.Krėpšta.
Taip pat, pasak jo, į valstybės kontrolierius siūlomas M.Macijauskas „turi ambiciją daryti išankstinius, vadinamus ex ante, vertinimus, kol biudžeto lėšos dar neišleistos“.
„Lietuva garsėja iniciatyvomis daryti įvairias reformas. Ir nors siekiami teigiami pokyčiai ne visada pavyksta, valstybės pinigai išleidžiami. Dėl to Valstybės kontrolės turėtų siekti laiku įsikišti į reformų vykdymą ir pasiųsti atitinkamus signalus tiek institucijoms, tiek visuomenei, kol dar lėšos neišleistos“, – aiškino S.Krėpšta.
M.Macijauskas, anot prezidento patarėjo, taip pat sieks, kad Valstybės kontrolės parengtos rekomendacijos būtų įgyvendinamos aktyviau.
„Kuo grįstas prezidento ryžtas teikti tą pačią kandidatūrą antrą kartą, kada Seimas pakankamai argumentuotai ją atmetė?“ – patarėjo klausė konservatorius Kęstutis Masiulis, svarstydamas, ar iš tikrųjų įmanomi dideli pokyčiai institucijoje, kai į vadovo pareigas siūlomas jo pavaduotojas.
„Šiuo metu svarstomas klausimas dėl dabartinio kontrolieriaus atleidimo pasibaigus kadencijai. Tai yra numatyta Konstitucijoje. Antrajame klausime bus teikimas, kuris jau yra pateiktas balandžio 2 dieną, čia jokio pokyčio neįvyko, prezidentas jokio naujo teikimo neteikia“, – paaiškino S.Krėpšta ir tikino, kad M.Macijausko vizija, siekiai atrodė žymiai ambicingesni nei dabar pareigas einančio A.Dulkio.
Parlamentaras konservatorius Mykolas Majauskas taip pat teiravosi patarėjo, kaip į pareigas siūlomas M.Macijauskas, geriau nei esamas valstybės kontrolierius, užtikrins Valstybės kontrolės parengtų rekomendacijų įgyvendinimą.
Mes matome, kad rekomendacijų įgyvendinimo rodikliai nėra geri.
„Mes matome, kad rekomendacijų įgyvendinimo rodikliai nėra geri. Ir vienas iš būdų tai pagerinti, išlaikant labai ambicingas rekomendacijas, teikti jas konkretesnes, su aiškesniu paaiškinimu, ką konkrečiai reikia padaryti, kad siekiami rezultatai būtų pasiekti“, – politikui atsakė S.Krėpšta.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas pastebėjo, kad S.Krėpšta, Seimui svarstant A.Dulkio atleidimą, pristatė ir vietoj jo siūlomą M.Macijauską.
„Norisi visgi suprasti, kokie tie motyvai siūlyti atleisti tikrai gerai dirbantį vadovą – vieną geriausių“, – svarstė politikas ir teiravosi patarėjo apie sritis, kurių auditą, anot jo, derėtų atlikti.
S.Krėpšta dar kartą paaiškino, kad siūlymas atleisti A.Dulkį teikiamas pagal Konstituciją, nes pasibaigė jo darbo laikas.
„Kalbant apie prezidento lūkesčius Valstybės kontrolei, be abejonės, ši institucija yra labai svarbi, ji atsakinga už finansinį ir veiklos auditą šalyje, viešųjų funkcijų. Ir be abejo prezidentas labai nori, kad viešųjų funkcijų kokybė gerėtų, kad jos būtų adekvačiai finansuojamos, kad valstybės lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau“, – pridūrė G.Nausėdos patarėjas.
Po Seimo balsavimo dėl A.Dulkio atleidimo, jis pristatė ir M.Macijausko kandidatūrą į valstybės kontrolierius.
„Prezidento vertinimu, M.Macijauskas yra labai kompetentingas Valstybės kontrolės tarnautojas. Jis šioje institucijoje dirba 18 metų“, – dėstė S.Krėpšta.
Į tribūną stojo ir pats M.Macijauskas. Valstybės kontrolės institucijoje jis teigė turėjęs galimybę išbandyti visus karjeros laiptelius.
„Dalyvavau atliekant vieną pirmųjų veiklos auditų, prisidėjau prie pirmųjų audito metodikų kūrimo, auditų mokymo. Vadovavau institucijos veiklos planavimo, kokybės vadybos sistemų diegimui, ilgalaikių Valstybės kontrolės strategijų kūrimui ir jų įgyvendinimui“, – savo patirtį aptarė pretendentas į pareigas.
M.Macijauskas tapęs valstybės kontrolieriumi žadėjo efektyvinti auditų procesą, jų laiką trumpinti, atverti duomenis, darbe plačiau naudoti informacines technologijas, o ateityje – ir dirbtinį intelektą.
Dėl naujojo valstybės kontrolieriaus paskyrimo parlamentarai kol kas nebalsavo – M.Macijauskas pirma turės prisistatyti atskiroms Seimo frakcijoms.
Jo kandidatūra Seime turėtų būti apsvarstyta balandžio 28 dieną.
Praėjusį kartą Seimas nesutiko atleisti valstybės kontrolieriaus A.Dulkio iš pareigų. Pateikimo procedūroje už jo atleidimą pasisakė 49 tautos atstovai, prieš – 25, 28 parlamentarai balsuodami susilaikė. Prezidento teikimui atleisti A.Dulkį pritarė valdantieji, prieš buvo opozicija.
Prezidentas G.Nausėda Valstybės kontrolės vadovą siūlė atleisti pasibaigus jo kadencijai ir į šias pareigas pateikė dabartinio valstybės kontrolieriaus pavaduotojo M.Macijausko kandidatūrą.
Valstybės kontrolierių Seimas prezidento teikimu skiria penkerių metų kadencijai.