„Išklausėm įdomius estų pranešimus apie estų pasirengimą gynybai, apie jų rezervo rengimą, ir buvo paskelbta, kad estai, jei reikėtų, galėtų kartu su rezervu mobilizuoti 43 tūkst. karių ir turėti tokias karines pajėgas“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė A.Anušauskas.
„Estai pabrėžė, kad rezervo parengimas pas juos yra labai seniai įsuktas ir išties Lietuva, priėmusi per paskutinius metus svarbius sprendimus šioje srityje, turi ko pasimokyti iš estų. Kita vertus, kaip ir visuose komitetuose, kalba buvo apie gynybos finansavimą, aš ties tuo nesustosiu, tiesiog tai yra problema, ir visoms Europos valstybėms, ne tik Lietuvai“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kalbėdamas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje išreiškė susirūpinimą dėl išlaidų gynybai mažinimo Europoje.
„Viena, ir tai nėra smulkmena, kas man kelia nerimą – tai bendra transatlantinės partnerystės sveikatos būklė. Partnerystė, kurioje viena dalyvė vis silpnėja arba visai nenori dalyvauti, o kita žiūri kažkur kitur“, – kalbėjo jis.
Estija pernai gynybai skyrė 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2012 metais deklaruoja sieksianti krašto gynybos finansavimą didinti iki NATO įsipareigotų 2 proc. BVP. Tuo tarpu Lietuva, iš aukštų NATO pareigūnų nekart susilaukusi kritikos dėl gynybos finansavimo, tam neskiria nė vieno procento bendrojo vidaus produkto. Vyriausybės skaičiavimu, šiemet šis skaičius sieks 0,95-0,97 proc. BVP, tačiau vertinant tik KAM asignavimus ši dalis mažėja iki 0,75 procento.
Delegacijos vadovas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje pažymėjo, jog Asamblėjoje ne kartą nuskambėjo teiginys, jog išmani gynyba nebūtinai yra pigi gynyba.
„2 proc. minimalios investicijos į gynybinius pajėgumus, į savo nacionalinį saugumą, išlieka prioritetu, todėl teiginys, kad išmani gynyba nebūtinai yra pigi gynyba, ir pigi gynyba nebūtinai yra išmani gynyba, yra labai svarbus, ir mums reikia į tai atkreipti dėmesį. Galim save apgaudinėti kartais, manydami, kad išmani gynyba išspręs mūsų neinvestuoto daugiau nei vieno procento keliamas problemas“, – sakė P.Auštrevičius.
NATO PA taip pat buvo aptarta Rusijos pozicija dėl NATO Europoje kuriamo priešraketinės gynybos skydo (PRG), konstatuojant, kad ji išlieka neigiama ir nesikeičia.
„Rusijos pozicija dėl priešraketinės ginkluotės nesikeičia, tai daro sudėtingu tas derybas, kurios vyksta, bet, NATO manymu, jos privalo tęstis, ir susitarimai gali būti rasti, bet šiuo metu deklaruoti, kad yra susitarimas su Rusija šiuo svarbiu klausimu, taip pat negalima“, – sakė P.Auštrevičius.
Delegacijos narys Saulius Pečeliūnas pažymėjo, kad „Rusija turės arba keistis, arba visam pasauliui parodyti, kad tai nėra ta demokratinė Rusija, kurios visi tikėjosi, o atnaujinta Sovietų sąjunga, nes taip toliau tęstis nebegali“.
