„Mes turėtume įvertinti biokuro katilo Petrašiūnų jėgainėje, „Fortum Heat Lietuva“ investicijų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje suteikiamas galimybes, kurios atitiktų šalies strateginius interesus mažinti taršą ir naudoti vietinius išteklius“, – „Verslo žinioms“ sakė A.Sekmokas.
„Fortum Heat Lietuva“ planuojamos biokuro jėgainės Kaune galia sieks tik 100 megavatų. Bendrame „Lietuvos energijos“ ir „Kauno energijos“ biokuru varomo katilo statybos projekte Petrašiūnuose anksčiau skelbta apie numatomą 45–50 MW galią.
„Nepamirškime, kad šio projekto pradžia buvo visiškai kita, dabar esame priversti kalbėti apie radikaliai pakeistą projektą, – sakė A.Sekmokas ir pridūrė retorinį klausimą, – ar mes palankiai vertintume kiekvieną milijardinę investiciją, net jeigu ji būtų nukreipta į azartinių lošimų verslą? Ar Lietuvai būtų priimtinos investicijos, kurios diegtų nešvarias technologijas?“
KTE generalinio direktoriaus Antano Pranculio teigimu, Kauno šilumos poreikis siekia 400–420 megavatų.
„Tikėtis jį pagaminti deginant vien biokurą – utopija“, – sakė A.Pranculis.
Sprendimą parduoti turimas KTE akcijas „Gazprom“ aiškina nepalankia sau verslo aplinka Lietuvoje ir pertekliniu skirtingų energijos išteklių vartojimo reguliavimu Europos Sąjungoje. Lietuva paskutiniais metais rusų dujų koncerno investiciją Kaune vertino „politiškai motyvuotai“, teigiama neoficialiame komentare iš „Gazprom“ artimų šaltinių Maskvoje.
Ketinimo už 33,6 mln. eurų parduoti 99,5 proc.KTE akcijų oficialiai monopolija nekomentuoja.
„Nors daugelis Europos Sąjungos šalių – Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Beniliukso valstybės – kalbina kompaniją „Gazprom“ investuoti į savo šalių elektros gamybos sektorių, Lietuva elgiasi priešingai stengdamasi atbaidyti šią įmonę“, – sakė šaltinis. Vis dėlto Maskvoje pripažįstama, kad elektros gamybai iš gamtinių dujų šiuo metu Europos Sąjungoje susiklostė itin nepalankios aplinkybės.