Asociacija viršijo minimalią LR Vyriausybės nustatytą užduotį, kuri reglamentavo, kad 2012 m. surinkimo vietų tinklą įsteigusiems elektronikos gamintojams ir importuotojams buvo privaloma sutvarkyti ne mažiau kaip 40 proc., o galvaninių elementų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams ne mažiau nei 25 % Lietuvoje parduotų naujų prekių svorio atliekų kiekį.
Iš viso EEPA nuo savo veiklos pradžios per šešerius metus kartu su asociacijos lėšomis finansuojamais ilgamečiais partneriais UAB „EMP Recycling“, UAB „Žalvaris“, UAB „Kuusakoski“ ir kitais sutvarkė daugiau kaip 40 tūkst. tonų elektros ir elektronikos ir daugiau nei 500 tonų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Toks atliekų kiekis užimtų tiek, kad jų pakaktų nukloti visą didžiausios Lietuvos upės – Nemuno – dugną.
„Tai, kad Lietuvoje tinkamai tvarkomų ir perdirbamų elektronikos atliekų skaičius stabiliai auga, lemia ne tik kalbos apie atsakingą elgesį ir atliekų žalą, bet ir atliekų tvarkymo sistemos dalyvių bei gyventojų bendros pastangos. Šalyje daugėja atliekų surinkimo vietų, elektronikos gamintojai ir importuotojai bei prekių platintojai skiria vis didesnį dėmesį jų surinkimui ir tvarkymui. Gyventojams sukurtos puikios sąlygos atsikratyti tiek galvaninių elementų atliekomis daugiau nei 6000 atliekų senų elementų vietų, tiek didelių gabaritų atliekomis, kurios tiesiog nemokamai išvežamos tiesiai iš namų. Artimiausiu metu surinkimo tinklas dar labiau plėsis –prekybos centruose bus pastatomi specialūs smulkios elektronikos surinkimo konteineriai“, – teigia EEPA direktorius Giedrius Mikulskas.
Iš visų elektronikos atliekų per 2012 m. asociacija EEPA daugiausiai – 4,9 tūkst. tonų – sutvarkė stambių namų apyvokos prietaisų, tokių kaip viryklės, šaldytuvai ir kt. IT ir telekomunikacinės įrangos atliekų perdirbta daugiau nei 700 tonų, o televizorių ir monitorių– beveik 800 tonų. Per 2011-2012 metus asociacija perdirbo žymiai daugiau televizorių su monitoriais negu reikalaujama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Šių kategorijų atliekų sutvarkymo užduočių vykdymas siekė net iki 129%. Tai labiausiai lėmė sparti technologijų kaita, dėl kurios žmonės atsisako pasenusios įrangos.
Kaip teigia G. Mikulskas, daugiausia sunkumų pernai kėlė smulkių namų apyvokos prietaisų ir elektroninių žaislų rinkimas, nes tokias atliekas šalies gyventojai dažniau meta į artimiausią buitinių atliekų konteinerį, užduot ieškoję būdų, kaip tinkamai jomis pasirūpinti.
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo LR atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurios įpareigoja įmones pasirūpinti elektronikos atliekomis, bendradarbiaujant tik su tam specialią licenciją turinčia organizacija. Kuomet pastarajai reikės elektronikos atliekų tvarkymo užduočių vykdymą įrodyti pateikiant atliekų surinkimą, gabenimą ir perdirbimą įrodančius dokumentus, o ne tiesiog pažymas, kaip buvo iki šiol.
„Pastebėjome, kad elektronikos gamintojai ir importuotojai mūsų šalyje vis aktyviau domisi atliekų tvarkymo prievolių vykdymo galimybėmis, supranta, kad ši sritis reikalauja daug dėmesio ir atsakomybės. Todėl priimant sprendimą, kam patikėti atliekų tvarkymą, vis dažniau lemiamu veiksniu tampa ne kuo palankesnė tokių paslaugų kaina, o kokybiškas ir patikimas šią veiklą vykdančios organizacijos darbas bei jos skaidrumas“, – teigia G. Mikulskas.
EEPA primena, kad pagal šalyje galiojančią tvarką, visi Lietuvos elektronikos gamintojai ir importuotojai, iki šių metų vasario 1 d. privalo pasirinkti licencijuotus partnerius, kurie padės jiems tvarkyti elektronikos atliekas.