„Visuomenėje kilo toks ažiotažas, tarsi ne dėl ligos, o apskritai niekam nepranešęs jis būtų neatvykęs į darbą. Reakcijos peraugo į viešus pasvarstymus apie tai, ar tokios būklės jis yra tinkamas eiti savo pareigas, virtę patyčiomis komentaruose po straipsniais (...) Tai parodė tikrą mūsų visuomenės veidą“, – rašoma asociacijos pranešime.
Anot asociacijos, apklausos rodo, kad didžioji dalis pacientų jaučiasi diskriminuojami.
„Nors ir atrodo, kad vėžys jau nebėra stigma, nebėra gėda pasakyti, kad sergi, tačiau didžioji dalis apklausoje pasakė, kad mano artimieji žino, aš nebijau jiems pasakyti, bet nenoriu, kad žinotų darbo aplinka. Visą tai tik pasitvirtino (...) kai kurių politikų ar apžvalgininkų išreikšta diskriminacija vieno aukščiausių šalies vadovų atžvilgiu“, – teigia Š.Narbutas.
Asociacija pažymi, kad onkologinius pacientus nepatikliai vertina darbdaviai, nepriimdami į darbą ar užkirsdami jiems kelią siekti karjeros, į onkologinius pacientus neigiamai žiūri bankai, baimindamiesi, kad klientas mirs anksčiau, negu spės grąžinti paskolą.
Asociacija teigia, kad šalyje sergančiųjų onkologinėmis ligomis yra 100 tūkst., tuo tarpu su diskriminacija gali susidurti net susiduria trys ketvirtadaliai.
„Deja, bet galiu tik apgailestauti, kad net ir atitinkamą svorį visuomenėje turintys apžvalgininkai, neįvertina galimos žalos visai mūsų bendruomenei, savo politiniais vertinimais, išeinančiais iš bet kokių padorumo ribų“, – teigia Š.Narbutas.
Siekiant keisti situaciją, asociacija žada inicijuoti teisinės bazės pakeitimus, siūlant į Darbo kodekso 26 straipsnį įtraukti diskriminacijos uždraudimą, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę, užtikrinant apsaugą ne tik dėl negalios, bet ir kitos sveikatos būklės, bei siūlys į Lygių galimybių įstatymo pakeitimus įtraukti nuostatas, užtikrinančias, kad per „susietąją diskriminaciją“ būtų apsaugoti pacientų artimieji.
Asociacija teigia, kad šiuo metu ji vienija 13 tūkst. onkologinių pacientų.
