Prašydama atšaukti įsakymą, kuriuo pakeista apmokėjimo tvarka už inkstų dializę ir kitus tyrimus, asociacija gruodžio pirmoje pusėje kreipėsi į premjerą, naująją sveikatos apsaugos ministrę ir Seimo pirmininką.
Kaip pranešime teigė „Gyvasties“ vadovė Aušra Degutytė, pakeitus apmokėjimo tvarką, dalis gyvybei palaikyti būtinas paslaugas teikiančių įstaigų bus priverstos stabdyti savo veiklą, nes nepakels finansinės naštos.
„Tai reiškia, kad šalies gyventojai, sergantys inkstų ligomis, paprasčiausiai negaus šių paslaugų ten, kur gaudavo, o be jų – neišgyvens“, – tvirtino A. Degutytė.
Ji kritikavo sveikatos apsaugos sistemos sprendimų priėmėjus dėl prastos komunikacijos ir diskusijos nebuvimo su pacientų bendruomenėmis, medikais ir įstaigų vadovais.
Anot A. Degutytės, šiemet privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) surinkimas yra didesnis nei planuota, todėl valstybė gali apmokėti gydymo įstaigoms už Lietuvos piliečiams suteiktas paslaugas, tarp jų – sergantiems inkstų ligomis.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Julijanas Gališanskis BNS pateiktame komentare patikino, kad visos šiemet suteiktos paslaugos gydymo įstaigoms bus apmokėtos.
„Siekdama tobulinti apmokėjimo tvarką, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, ministerija jau inicijavo diskusiją su socialiniais partneriais“, – sakė ministerijos atstovas.
Pasak jo, sutarta su socialiniais partneriais peržiūrėti dabar galiojančią brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarką, kad ji būtų efektyvesnė ir skaidresnė, bei kartu tobulinti šios srities reglamentavimą.
Ministerijos teigimu, gruodį vykusiame susitikime taip pat sutarta, kad jeigu metų pabaigoje PSDF biudžete liks nepanaudotų lėšų, už atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras bus sumokėta papildomai.
Kaip pažymėjo J. Gališanskis, pagal šiuo metu galiojančią tvarką inkstų dializė priskiriama brangiesiems tyrimams ir procedūroms, kurios apmokamos taikant kintamąjį koeficientą.
Šis apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, preliminarią sumą brangiesiems tyrimams ir procedūroms apmokėti dalijant iš atliktų tokių tyrimų ir procedūrų bazinių kainų sumos.
Anot ministerijos atstovo, toks apmokėjimo modelis „leidžia pasiekti pusiausvyrą tarp paslaugų teikėjų lūkesčių ir PSDF biudžeto finansinių galimybių“, taip pat užtikrina paslaugų prieinamumą pasirinktoje įstaigoje ir racionalų finansų naudojimą.
„Atsisakius šio modelio kiltų reali grėsmė, kad paslaugų teikėjams už dalį jų atliktų brangiųjų tyrimų ir procedūrų būtų visai nesumokėta, nes jų išlaidos viršytų PSDF biudžete numatytas lėšas šioms paslaugoms“, – teigė J. Gališanskis, pridūręs, kad dėl to galėtų pablogėti ir minėtų paslaugų prieinamumas.
SAM duomenimis, per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius padidėjo per 40 proc., o jiems apmokėti skiriamų PSDF lėšų suma augo nuo 65 mln. iki 121 mln. eurų.
