Nuotraukos kaip tik iš ten pastarosiomis dienomis įplieskė diskusijas Lietuvoje.
Tiesa, prie jų nenurodyta nei tiksli padarymo vieta, nei laikas, todėl iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad vaizdai yra iš mūsų šalies pasienio.
Bandė sugraudinti
Vienas pirmųjų tokių įrašų pasirodė Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Neilgą įrašą šios organizacijos prezidentas Raimondas Ribačiauskas pradėjo retoriniu klausimu: „Kas apgins gyvūnus?“
Jis pažymi suprantantis, kad migrantų srautas verčia valstybę imtis neatidėliotinų priemonių saugant išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną. Tačiau suabejojo, ar visos taikomos priemonės tinkamai įvertinamos ne tik politiniu ir ekonominiu, bet ir gamtosauginiu aspektais.
„Nuo pat pirmų dienų į spygliuotos vielos tvoros statybą žiūrėjau su siaubu, – rašo medžiotojas. – Ši tvora turi savybę sulaikyti bet kokį gyvį ir jam padaryti plėštines mirtinas žaizdas.
Tvoros statytojai, matyt, pamiršo, kad laukinių gyvūnų populiacijų ribos neturi valstybių sienų, kiekvieną parą tūkstančiai gyvūnų migruoja per sieną pirmyn ir atgal, jie migruoja į maitinimosi, nakvynės, rujos, žiemos ar vasaros ganyklų vietas.
Fizinę tvorą daugelis gyvūnų paprasčiausiai peršokdavo, tačiau to padaryti negalima per spygliuotą tvorą.“
R.Ribačiauskas spėja, kad pasienyje statoma tvora netrukus taps ištisiniu laukinių gyvūnų, ypač stambių kanopinių žvėrių, kurių didžioji migracija prasideda rugpjūtį, kapinynu.
Įspūdžiui sustiprinti įrašo autorius pridėjo tauriojo elnio, kurio užpakalinės kojos įsipainiojusios kaip tik į tokią vielą, kokią imta kabinti ant tvoros Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.
Elnio kojos – kruvinos, aplink matyti jau išdžiūvusio kraujo bala. Galima suprasti, kad žvėris jau nugaišęs.
„Pažvelkime į šio elnio akis, jis mirė baisiose kančiose, netrukus tokių gyvūnų bus šimtai…“ – rašo medžiotojas.
Džiaugiasi iškėlęs problemą
Nors prie nuotraukos nėra jokio prierašo – nei kur, nei kada ji daryta, dabartinių įvykių kontekste gali susidaryti įspūdis, kad tai – Lietuvos pasienis.
Tačiau jau komentatoriai suabejojo, ar taip gali būti – visų pirma dėl neįprastai šiam metui atrodančių nuogų medžių ir ant žemės prikritusių pageltusių lapų.
R.Ribačiauskas prisipažino pats buvęs suklaidintas – nuotrauką iš neįvardyto asmens gavo su paaiškinimu, kad joje įamžintas Lietuvos pasienis, ir tik vėliau sužinojęs tiesą. Tačiau skelbdamas ją viešai apdairiai nepridėjo nei laiko, nei vietos.
Portalui 15min medžiotojų sąjungos vadovas tvirtino, kad tai nekeičia įrašo socialiniame tinkle esmės.
Nuotrauka – labai gerai, ji virpina žmonių širdis. Manau, jog valdžios vyrai greičiau priims sprendimus, kad taip nebebūtų.
„Visas pasaulis žino apie šios vielos įtaką laukinių gyvūnų judėjimui ir galimybę sugriebti, sužaloti“, – sakė R.Ribačiauskas. – Problema – ne nuotrauka. Ji – tik pavyzdys, ką tvora daro su laukiniais gyvūnais jiems judant. Visi pripažino problemą – kad ji žudo žvėris, kad ją reikia kelti į viršų.“
Anot pašnekovo, žiauraus vaizdo paskelbimas padėjo iškelti problemą. „Nuotrauka – labai gerai, ji virpina žmonių širdis. Manau, jog valdžios vyrai greičiau priims sprendimus, kad taip nebebūtų“, – vylėsi jis.
Esą net geriau, kad fotografija – iš kitos vietos. „Lygiai taip pat galime pasakyti, kad sprogdinimas yra blogai ir mes – prieš karą. Bet, jei pradėsime reikalauti susprogdinti pusę Vilniaus, kad būtų nuotrauka padaryta Vilniuje, būtų neteisinga“, – aiškino medžiotojas.
Jis kartu apgailestavo, kad, tvora sprendžiant vieną problemą, sukeliama kita. Situacija esą dar pablogės rugpjūtį-spalį, kai prasidės briedžių ir tauriųjų elnių ruja. Tuomet šie žvėrys keliauja į Lietuvą.
„Manau, turėsime daug žiauresnių vaizdų. Tvora turi griebiamąją savybę. Net jei šernas į ją nosį įkiš ir užsikabins, pabėgti neturės galimybės. Ji sukasi ir įvynioja“, – kalbėjo R.Ribačiauskas.
Vaizdas – iš Balkanų
Identišką nuotrauką galima rasti prie aplinkosaugos žurnalisto ir fotografo Jimo O’Donnello straipsnio, dar 2016 m. pabaigoje publikuoto Jeilio aplinkos mokyklos tinklalapyje.
Greta nurodyta, kad joje matyti taurusis elnias, įkliuvęs į tvorą ant Slovėnijos-Kroatijos sienos. Fotografijos autorius – Dejanas Kapsas.
Straipsnyje pasakojama, kad migrantų iš Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos srautas privertė Balkanų šalis nutiesti ant savo sienų šimtus kilometrų tvorų.
Cituojami mokslininkai ir gamtosaugininkai aiškina, kad tai yra didelė grėsmė laukinei gamtai, ypač didelėse teritorijose gyvenantiems žvėrims, pavyzdžiui, lokiams ir vilkams.
Pietryčių Europoje besidriekiančiuose Dinarų kalnuose gyvena trys iš didžiausių žemyno mėsėdžių: Europos rudasis lokys, Eurazijos vilkas ir Eurazijos lūšis. Jie laisvi klajoja po miškus nuo Graikijos iki Alpių.
Zagrebo universiteto biologas Djuro Huberis teigė, jog anksčiau lankydamasis kalnuose ant Slovėnijos-Kroatijos sienos suskaičiavo 11 nugaišusių elnių. Visi jie buvo įsipainioję į tvorą. Žvėrys užkliuvo už barjero ir, bandydami išsipainioti, tik dar labiau susižalojo, kol galiausiai nugaišo netekę kraujo. Anot D.Huberio, neabejotinai aukų būta daugiau, bet pasieniečiai esą stengėsi juos kuo greičiau pašalinti.
Tokiu būdu esą dažniausiai žūsta elniai, mat poros ieškantys lokiai ar vilkai, susidūrę su kliūtimi, apsisuka ir dairosi lengviau pasiekiamos patelės. Taigi tvora ne tik gali sužaloti, bet ir tampa genetinės izoliacijos ir didesnio giminingumo, kai palikuonių susilaukiama su giminaičiais, priežastimi.
Bet tai – ne vien Europos problema. Dar 2011 m. atlikta studija atskleidė, kad tvora JAV ir Meksikos pasienyje apribojo 16 svarbių rūšių judėjimą po 75 proc. jų gyvenamosios teritorijos.
Lietuvos pasienyje naudojama spirale susukta viela turi ne dyglius, kokius įprasta matyti, pavyzdžiui, ant ganyklas juosiančių tvorų, o aštrius ašmenis.
Pastaroji pagaminta taip, kad žmogus ar gyvūnas įsipainiotų ir būtų apribotas jo judėjimas. Koncertina vadinama pjaunanti viela, pagaminta iš galvanizuoto plieno, žaloja.
Siūlo kelti aukštyn
Vienoje uždaroje grupėje dar savaitės pradžioje pasirodė ta pati nuotrauka su prierašu, esą ji buvo padaryta prie Eišiškių. Šia ir panašiomis nuotraukomis pasidalino ne vienas „Facebook“ vartotojas.
Tarp jų – ir filosofas Gintaras Mažeikis. Tiesa, jis pabrėžė, kad prie įrašo pridėta nuotrauka – ne iš Lietuvos, bet „tokių foto apie šią baisią tvorą – šimtai“.
„Gal kas nors galite man paaiškinti, kodėl pasienyje tempiama spygliuota viela koncertina? – savo sekėjų prašo jis. – Iš jos nei vienas kailinis gyvūnėlis neišsisuks labai smarkiai nesusižeidęs, o dauguma gaus nudvėsti.
Aš suprasčiau, jei ši baisi tvora būtų virš normalios, kaip kalėjimuose, tačiau, taip kaip dabar daroma, – na, tai visiškai nežmoniška?“
Filosofo žodžiais, tai yra visų įmanomų gyvūnų teisių pažeidimas ir jų kankinimas, nes stirnos, kiškiai, šernai, lapės vis tiek migruos. Įkliuvę į tvorą, jie nemirs iš karto, o tik po ilgų kančių.
„Nėra aišku, kiek ta tvora apgins nuo pabėgėlių, bet ekosistemą pažeis labai smarkiai. Kiek pasiskaičiau apie šią baisią tvorą, pritariu tiems, kurie reikalauja jos naudojimą uždrausti visoje ES.
Tie pabėgėliai nėra tiek baisūs (63 procentai moterų, tarp jų daug vaikų turinčių negalią, daugelis jų bėga ne tik dėl skurdo, bet ir todėl, kad nėra kito būdo gelbėti vaiko. Ir aš bėgčiau šitaip pat), kad pasmerktume gyvūnus kančioms.“
Ši nuotrauka publikuota prie kelių straipsnių, pavyzdžiui, čia ir čia.
Gamtininkas užtarė tvorą
Į komentarus apie tvorą sureagavo ir žinomas gamtos fotografas, ornitologas Marius Čepulis.
„Ar tvora pablogins gyvūnų keliones, migraciją, populiacijų būklę? – „Facebook“ klausia jis ir atsako. – Be abejonės, taip, ir smarkiai.
Ar dėl tvoros kils grėsmė kažkurioms gyvūnų rūšims? Išnykti – tikrai ne. Bus lokalus ir laikinas poveikis, bei prireiks laiko joms atsistatyti.
Kodėl tvoros yra blogis? Suskaidomi gyvūnų arealai, sutrikdomos kelionės į/iš mitybos vietų, sutrikdomos kasmetinės migracijos (dėl rujos, sezoninės mitybos ir pan.), silpnėja genetinė įvairovė, didėja įvaisos (inbreedingo) rizika, o tuo pačiu ir mažėja atsparumas ligoms.
Ar pasimaus visi gyvūnai ant koncertinos („spygliuotos“ vielos)?
Taip, dalis pasimaus. Tačiau reikia suprasti, kad gyvūnas priėjęs tvorą negali jos nepastebėti ir nepajutęs įsipainioti.
Taip pat jie nešokinėja per tvoras neįvertinę galimybių (nors čia visko pasitaiko). Dažniausiai įsipainioja gainiojami, nuo kažko sprunkantys gyvūnai. Šitą koncertiną vėliau reiktų būtinai kelti ant 2-2,5m aukščio tvoros. Ir dar kartą, ne koncertina yra bėda, o pats tvoros faktas.“
M.Čepulis priminė, kad autostrados taip pat aptvertos ir į tas tvoras nuolat painiojasi bei žūsta gyvūnai, bet tokia yra kaina už mūsų saugumą.
„Kaip biologas sakau, kad tvora tikrai yra blogis. Kaip pillietis, žinodamas situaciją ir blaiviai vertindamas grėsmes sutinku, kad nacionalinis saugumas čia yra prioritetas“, – apibendrino jis.
