Ukrainoje apsilankę ir Rusijos karo nusikaltimus pamatę Lietuvos parlamentarai sako, kad Ukraina privalo būti politikų dėmesio centre, o parama jai turi būti didinama.
Aštuonių Seimo narių delegacija penktadienį lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, aptarė paramą Rusijos invaziją patiriančiai valstybei. Parlamentarai taip pat aplankė masines kapavietes Bučoje, Irpinėje susitiko su meru Oleksandru Markušinu.
Seimo nariai vyko su tarpparlamentinio Ukrainos paramos tinklo „United for Ukraine“ delegacija, kurią sudarė 35 nariai iš 11 nacionalinių parlamentų ir Europos parlamento. Delegacijai vadovavo europarlamentaras Andrius Kubilius.
Seimo narys Andrius Vyšniauskas BNS teigė, kad „United for Ukraine“ pagrindinis tikslas – spausti įvairių šalių Vyriausybes ir Europos vadovus kaip galima daugiau ir greičiau padėti Ukrainai. Anot jo, ukrainiečiams pasiūlyta pilietinio humanitarinio koridoriaus į Mariupolį iniciatyvą.
„Buvo aptarta, kas yra daroma, ką būtų galima kitaip daryti, kaip tai mato ukrainiečiai. Mūsų delegacija iškėlė mintį apie humanitarinius koridorius į Mariupolį ir kitas teritorijas, kad galbūt galėtų šios misijos imtis pilietinė visuomenė ir politikai, tiesiog bandant daryti pilietinius humanitarinius koridorius, vykstant įvairioms organizacijoms su politinėmis delegacijomis į karo zoną ir bandant tokiu būdu prasimušti iki tų žmonių, kurie yra okupuotose teritorijose. Manoma, kad rusai nedrįstų pulti nevyriausybinių organizacijų ir, be abejo, politikų su žiniasklaida“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.
Irpinėje delegacija apžiūrėjo intensyviausių mūšių vietas ir sugadintą infrastruktūrą, susitiko su meru Oleksandru Markušinu. Pasak A. Vyšniausko, aptarta, kiek ir kokių pastangų reikės miesto atstatymui. Svarstyta, kad infrastruktūros atstatymu jau dabar galėtų pradėti rūpintis miestai partneriai iš Europos šalių.
„Užsifiksavo, kad nors tai miestas kur pasiekta pergalė, bet labai aiškiai matėsi, į ką taikėsi Rusijos kariuomenė, pagrindiniai taikiniai buvo ligoninės, gyvenamieji pastatai, vaikų darželiai, nes jie labiausiai apgriauti ir sunaikinti“, – sakė A. Vyšniauskas.
Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis pranešime teigė, kad tai yra karo nusikaltimai, kurie turės būti anksčiau ar vėliau įvertinti.
Bučoje aplankytos mūšių vietos ir masinės kapavietės, taip liudijant Rusijos karių atliktus nusikaltimus žmoniškumui.
„Bučoje vaizdai labiausiai sukrečiantys, buvome prie masinių kapaviečių, vakar buvo pradėti ekshumuoti kūnai, matėme ir kapavietes, ir kalbėjome apie tai kaip nusikaltimai buvo vykdomi. Kiek buvo rasta, beveik visi nužudyti žmonės buvo nukankinti, moterys, vaikai išprievartauti. Vaizdai yra kraupūs, baisūs ir apie juos reikia kalbėti“, – teigė A. Vyšniauskas.
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas pranešime teigė, kad beveik neabejotina, kad Buča buvo tik pradžia. Anot jo, yra informacijos, kad Mariupolyje, Trostianetske, Borodiankoje, Denisove, Černyhove ir kituose miestuose gali būti padaryta dar daugiau ir žiauresnių nusikaltimų, todėl Lietuva, Europa ir pasaulis turi skirti žymiai didesnį dėmesį Rusijos nusikaltimams.
A. Vyšniauskas taip pat teigė, kad delegacijoje buvo ir kolegos iš Vokietijos bei Prancūzijos. Tikimasi, kad gyvai pamačius situaciją, jų pastangos remti Ukrainą bus didesnės.
„Tikimės, kad jiems ir jų Vyriausybėms tas padarys tam tikrą įspūdį ir jų pastangos bus didesnės. Lietuva, mūsų nuomone, daro maksimaliai, ką gali. Svarbiausiais dalykas – viena, kai matai iš televizijos, kita, kai pamatai savo akimis. Ir gali pasakyti politikams, kurie anksčiau ar vėliau pradės sakyti, kad gal karas jau rimsta, gal Ukrainai reikia nusileisti, gal vėl draugaukim su Rusija, nes tokių politikų atsiranda vis daugiau. Visi šitie žudynių vaizdai, akivaizdus pamatymas, leidžia nepamesti fokuso“, – sakė A. Vyšniauskas.
Anksčiau ar vėliau pradės sakyti, kad gal karas jau rimsta, gal Ukrainai reikia nusileisti, gal vėl draugaukim su Rusija – tokių politikų atsiranda vis daugiau.
Ukrainoje taip pat lankęsis parlamentaras Lukas Savickas teigė, kad vienas svarbiausių vizito tikslų – parodyti vienybę ir palaikymą Ukrainai.
„Įvairiausiuose tarptautiniuose formatuose kalbant su Ukrainos valdžios atstovais buvo aiškiai girdima žinutė, kad jiems yra svarbu, kad Vakarų partnerių palaikymas būtų ne tik žodžiais, bet ir fiziniais apsilankymais, kad būtų galima gyvai bendrauti, kiekvienam pamatyti savo akimis karo žiaurumus, kurie vykdomi Ukrainoje“, – BNS teigė L. Savickas.
„Vienas iš tikslų buvo suburti kuo platesnį ratą politikų tiek nacionalinių parlamentų atstovų, tiek Europos Parlamento atstovų, parodyti vienybę, kad palaikymas yra skirtinguose formatuose, skirtingose šalyse, skirtingų politinių grupių atstovų“, – kalbėjo jis.
Pasak L. Savicko, pamatyta situacija Bučoje liudija, kad karo nusikaltimai yra vykdomi, o Vakarų atsakas turi griežtėti.
Delegacija vizito metu su Ukrainos Rados pirmininku ir parlamento nariais aptarė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvą, derintos pozicijos, kaip įtikinti skeptiškus ES politikus neblokuoti Ukrainos narystės perspektyvos.
Pasirašytas memorandumas dėl Ukrainos narystės ES, humanitarinės ir karinės paramos suteikimo spartinimo, „Maršalo plano“ Ukrainai, sankcijų įgyvendinimo, tarptautinio tribunolo Rusijos nusikaltimams tirti įkūrimo.
Seimo valdybos sprendimu balandžio 7–9 dienomis darbo vizito į Ukrainą komandiruoti Seimo vicepirmininkai Andrius Mazuronis ir Vytautas Mitalas, Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, Seimo nariai Matas Maldeikis, Žygimantas Pavilionis, Lukas Savickas, Giedrius Surplys ir Andrius Vyšniauskas.
Vykstant karui Kyjive anksčiau jau lankėsi Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto ir sveikatos apsaugos ministrai, savo iniciatyva paramą Ukrainai keliskart gabeno trys Seimo konservatoriai.
