Lietuvos prezidento metinis pranešimas – savotiška visos valstybės metų apžvalga. Joje ne tik įvertinami parlamento, Vyriausybės ar sava veikla, bet ir apžvelgiama visuomenės būklė.
D.Grybauskaitė Lietuvos prezidente tapo 2009 metų liepos 12 dieną. Pirmąją metinę savo kalbą ji sakė praėjus beveik metams nuo išrinkimo – 2010 m. birželio 8 d.
Savo kalboje tuomet naujoji šalies vadovė atsisakė tradicinės struktūros, kurios laikėsi Algirdas Mykolas Brazauskas ir Valdas Adamkus. Jos teigimu, taip padaryta sąmoningai, nes „savo skaudulius mes žinome“.
Pirmoji kalba: „Pamiršome žmogų“
Pirmąją kadenciją pradėjusi prezidentė pabrėžė, kad grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą politikais, valdžios institucijomis, savimi ir valstybe. „O iš čia jau tik žingsnis į beviltiškumą ir sąstingį“ – 2010 m. perspėjo D.Grybauskaitė.
Tiesa, konstatavusi sudėtingą situaciją prezidentė čia pat pareiškė, kad reikalingas esminis lūžis, o šalis subrendo permainoms. Pirmuoju atspirties tašku ji pasirinko tezę, kuri jos kalboje parašyta didžiosiomis raidėmis – PAMIRŠOME ŽMOGŲ.
Žmogus turi tapti pirmuoju prioritetu ir vieninteliu darbų vertinimo kriterijumi visoms šalies politikos sritims.
Iki tol Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, penkerius metus buvusi D.Grybauskaitė pirmojoje kalboje paskelbė, kad visos problemos neturėtų būti kildinamos iš pinigų stygiaus, neturėtume gyventi ekonominės viršenybės sąlygomis.
Toks temos pasirinkimas iš dalies paaiškinamas tuo, kad Lietuva buvo ką tik išgyvenusi sudėtingiausią 2008 metų rudenį prasidėjusios ekonominės krizės etapą. Prezidentė pirmojoje kalboje pabrėžė, kad žmones labiau pykdo ne pinigų stygius, o „teisingumo ir solidarumo trūkumas“.
„Žmogus turi tapti pirmuoju prioritetu ir vieninteliu darbų vertinimo kriterijumi visoms šalies politikos sritims“, – tikino D.Grybauskaitė, iš dalies vis dar kartodama savo rinkimų kampanijos šūkius.
Vėliau prezidentė išvardino viešojo gyvenimo ydas – strateginio mąstymo deficitą, nestabilią teisinę aplinką, „kunigaikštystėmis“ tapusias partijas ir institucijas. Ji taip pat pliekė „paskutinės minutės siūlymus“ įstatymų leidybos procese, kurie leido įsigalėti užkulisiniams susitarimams. D.Grybauskaitė kaip atsaką pateikė trinarę sistemą „Žmogus – Valstybė – Ateitis“.
2010 m. prezidentė prabilo ir apie netikėjimą partijomis. Jos teigimu, pasitikėjimo neturi ne tik kairieji, dešinieji, bet jį greitai praranda ir nauji politiniai dariniai.
„Tai – rimčiausias įspėjimo skambutis politinėms partijoms – užsisklendusioms savo siauruose partiniuose interesuose ir tarsi pamiršusioms, kad jų likimas – rinkėjų rankose, o ne atvirkščiai“, – tikino ji.
Antroji prezidentės tezė skambėjo taip: „Sąžiningu būti apsimoka“. Kaip vieną iš atsakų į politinių partijų problemas D.Grybauskaitė siūlė „atverti politinę sistemą platesniam nepartinių piliečių dalyvavimui“.
Kovai su korupcija ji pateikė keturis siūlymus – valstybės tarnautojai, piktnaudžiavę tarnyba savo tikslams, turi netekti tarnybos, neteisėtai įgytas turtas turi būti konfiskuojamas, padidintos baudos už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, o senaties terminai ilginami.
Kalbos pabaigoje prezidentė pabrėžė tris esminius vertybinius principus – teisingumas, žmogiškumas, atsakomybė.
Antroji kalba: „Krizę suvaldėme“
Antrąjį savo metinį pranešimą, sakytą 2011 m. birželio 7 d., prezidentė pradėjo primindama pirmojo pranešimo temas ir pasidžiaugdama, kad sulaukė „srauto pritariančių skambučių, laiškų, žinučių“. Tiesa, pirmajame pranešime atsisakiusi tradicinės įvairių valstybės sričių apžvalgos struktūros ji pamažu grįžo prie buvusių prezidentų naudoto kalbos modelio.
Pirmąją kalbos dalį D.Grybauskaitė skyrė teisės temai, optimistiškai teigdama „sutvarkysime ir teisėkūros procesą“. Ji pasigyrė, kad per 2010-2011 m. grąžino Seimui svarstyti dvylika priimtų įstatymų, kurių vienas „užkardė alkoholio verslo lobistų iniciatyvą“.
Prezidentė pripažino, kad tuometis dešiniųjų vadovaujamas Seimas ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė yra sukalbami ir įsiklauso į argumentus. „Bendradarbiavimas įmanomas ir buvo vaisingas, nors ne visada lengvas ir greitas“, – darė išvadą D.Grybauskaitė.
Krizę suvaldėme. Ir dargi geriau nei kai kurios Europos senbuvės, euro zonos narės.
Skaudžiausia valstybės žaizda prezidentė savo antrojoje kalboje ir vėl vadino korupciją. Siūlydama naujas priemones ji teigė, kad kovai labai svarbi ir pačių teisėsaugos pareigūnų reputacija. Ji pabrėžė, kad laukia „viso iš biudžeto gyvenančio sektoriaus skaidrinimo, atsakomybės bei profesionalumo stiprinimo darbai“.
Kalbėdama apie ekonomiką D.Grybauskaitė džiaugėsi suvaldyta ekonomine krize. „Krizę suvaldėme. Ir dargi geriau nei kai kurios Europos senbuvės, euro zonos narės“, – tikino šalies vadovė. Tiesa, čia pat ji pridūrė, kad ekonomikos augimas turi būti neatsiejamas nuo solidarumo ir viešai prašė atkreipti dėmesį produktų kainas.
Energetikos srityje prezidentė ragino susitvarkyti su šilumos ūkio problemomis ir pradėti statyti dujų terminalą, kuris sumažintų kainas. Ji užsiminė ir apie viešųjų pirkimų skaidrinimo būtinybę.
Vyraujanti kalbos tema – optimizmo ir tikėjimo atsigaunant ekonomikai perkėlimas į kitas sritis: kultūrą, švietimą, nevyriausybinę veiklą.
„Svarbiu ateities uždaviniu laikau švietimo humanizavimą“, – tikino D.Grybauskaitė, pabrėždama, kad švietimo sistema turi ne tik suteikti žinių, bet ir išugdyti savivertės, bendruomeniškumo, pasididžiavimo savo šalimi jausmą. Vėlesnėse kalbose prie šio naratyvo ji negrįžo ar bent jau nekartojo jo ta pačia prasme.
Antrojoje kalboje atsirado jau ir konkretesnės užsienio politikos gairės. Prezidentė džiaugėsi narystės NATO teikiamomis konkretesnėmis saugumo garantijomis ir pabrėžė elektros jungčių su Švedija ir Lenkija svarbą energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos. Šios temos pasikartojo ir vėlesniuose jos pasisakymuose.
Šioje kalboje prezidentė pirmą kartą užsiminė ir apie kaimynystėje planuojamas statyti atomines elektrines. Tuo metu ji pabrėžė, kad jei tokios elektrinės Astrave ar Kaliningrade atsirastų, jos, visų pirma, turi atitikti Europos saugumo standartus.
2009 metų rudenį įvykęs susitikimas su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka ir bandymas keisti šios šalies kryptį Vakarų link jau buvo tik prisiminimas. Savo kalboje prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos interesas – nepriklausoma Baltarusija. Ji aiškino, kad dialogas įmanomas tik pastarajai gerbiant demokratinius ir žmogaus teisių principus.
Prezidentė perspėjo ir dėl tuomet artėjančiuose Seimo rinkimuose galimo populizmo pavojaus, ragindama neišklysti iš permainų kelio.
Antrąją kalbą prezidentė užbaigė pakiliai, teigdama, kad einama teisingu keliu, o ji sieks, kad permainų pradžia lydėtų prie tolesnės sėkmingos kaitos.
Trečioji kalba: „Visuomenė dalijasi į dvi stovyklas“
Trečioji prezidentės kalba, sakyta parlamente 2012 m. birželio 7 d., prasidėjo nuo antrąją užbaigusios rinkimų temos, tačiau šį kartą šalies vadovės įspėjimai buvo grėsmingesni, o piešiama situacija nebe tokia optimistiška.
„Visuomenė dalijasi į dvi stovyklas ir vis sunkiau randa bendrą kalbą“, – kalbėjo šalies vadovė, turėdama galvoje tuo metu Lietuvą krėtusį tariamos pedofilijos skandalą. Ji teigė, kad esame ties šaliai lemtingais sprendimais.
Prezidentė pabrėžė, kad būtina susitarti dėl svarbiausių darbų ir, nepaisant rinkimų rezultatų, tęsti juos toliau. Pagrindinė šios kalbos tema – susitarimas.
Trečiojoje kalboje prezidentė padarė tai, ko kitose jos metinėse kalbose reta – pagyrė valdančiuosius. Kadenciją baigiančią A.Kubiliaus Vyriausybę šalies vadovė gyrė už krizės metu suvaldytą ekonominę situaciją. „Prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties“, – aiškino D.Grybauskaitė.
Šiuose rinkimuose turės daugiau galimybių ne tik rėmėjų pinigai, bet ir politinės idėjos, kompetencija ir nuveikti darbai.
Prezidentė neišvengė ir tuo metu Lietuvą krėtusios „Snoro“ banko bankroto temos. Ji teigė, kad išbandymas šioje situacijoje atlaikytas ir priminė apie finansinės drausmės svarbą. Kartu šalies vadovė kvietė sutarti dėl verslo skatinimo.
Trečiojoje kalboje prezidentė jau galutinai suformulavo energetikos kaip saugumo garanto naratyvą.
„Būtinas galutinis apsisprendimas ir platus politinis sutarimas“, – sakė ji, kalbėdama apie nepriklausomybę nuo vieno tiekėjo, suskystintų dujų terminalo klausimą. Socialinei politikai ji toliau ragino ieškoti sutarimo.
Garliavos skandalo fone prezidentė pabrėžė, kad žmonių skundas dėl teisingumo trūkumo turi būti sprendžiamas kuriant teisingą, greitą ir nešališką teismų sistemą. Ji pasidžiaugė paskyrusi 72 naujus teisėjus.
Viena iš 2012 m. aptartų temų buvo ir išbandymas partijoms, atsisakius juridinių asmenų finansavimo. „Šiuose rinkimuose turės daugiau galimybių ne tik rėmėjų pinigai, bet ir politinės idėjos, kompetencija ir nuveikti darbai“, – tikino Lietuvos prezidentė.
O juk sunkiausiais momentais ginamės unikaliomis pasaulyje lietuviškomis sutartinėmis, kuriose gal ir užkoduota mūsų vienybė ir gebėjimas susitarti.
Kalbėdama apie energetinį saugumą prezidentė minėjo ne tik savą dujų terminalą, bet ir apie naujos Visagino atominės elektrinės idėją. Pasisakydama apie branduolinės energetikos saugumą ji dar kartą užsiminė apie „Lietuvos pašonėje statomas“ elektrines, kurios gali tapti rimtu iššūkiu.
Trečiojoje kalboje D.Grybauskaitei teko netiesiogiai pasiteisinti ir dėl nenoro susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama. Ji teigė, kad teikia prioritetą ne ceremoniniams susitikimams ar iškilmingoms deklaracijoms, bet „konstruktyviam dialogui ir vertybiniam interesų derinimui“. Tokios pozicijos paragino laikytis ir Lietuvos diplomatus.
Prezidentė užsiminė ir apie tapatybės išsaugojimą, kuris svarbus nacionalinio saugumo kontekste. Kaip geriausią lietuvių ginklą ji įvardino sutartines.
„O juk sunkiausiais momentais ginamės unikaliomis pasaulyje lietuviškomis sutartinėmis, kuriose gal ir užkoduota mūsų vienybė ir gebėjimas susitarti“, – aiškino šalies vadovė. Ji lakoniškai užsiminė ir dėl švietimo krypties būtinybės, ragindama politikus neužmiršti jo svarbos.
Baigdama kalbą D.Grybauskaitė paminėjo ir Londono vasaros olimpinėms žaidynėms besirengiančią Lietuvos sportininkų rinktinę, ragindama visiems taip pat ryžtingai iškelti šalies interesus, kaip šie iškelia Lietuvos trispalvę.
Ketvirtoji kalba: „Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti“
Ketvirtoji prezidentės kalba, sakyta 2013 m. birželio 11 d., prasidėjo Sąjūdžio 25-mečio pažymėjimu. D.Grybauskaitė pakvietė viešai diskusijai apie Lietuvos vietą pasaulyje ir padėtį mūsų šalyje.
Šalies vadovė ketvirtąją kalbą pradėjo optimistinėmis gaidomis, teigdama, kad „mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi“. Ji kvietė lietuvius tapti valstybės šeimininkais. „Už galimybę patiems kurti savo valstybę turėsime kovoti nuolat“, – dėstė D.Grybauskaitė.
Prezidentės entuziazmą ir bandymą įkvėpti galima paaiškinti tuo, kad Lietuva kaip tik ruošėsi pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Be to, kaip pabrėžė šalies vadovė, Lietuvos ekonomikai buvo prognozuojamas didžiausias augimas ES.
„Įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiui Europai“, – dar vienoje metinėje kalboje kartojo D.Grybauskaitė.
Pasidžiaugusi Lietuvos situacija Europoje prezidentė ėmėsi kritikos naujosios koalicijos valdantiesiems – socialdemokratams, darbiečiams ir tvarkiečiams. „Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti“, – rėžė šalies vadovė.
Ketvirtojoje šalies vadovės kalboje pirmą kartą nuskambėjo inovacijų ir diegimo skatinimo motyvas. Kalbėdama apie investicijas ji pasidžiaugė ir Lietuvoje duris atverti tuomet dar tik planavusiu IKEA prekybos centru. „Ekonominė ir finansinė situacija šalyje stabili“, – tikino ji.
Vardindama problemas D.Grybauskaitė ir vėl sugrįžo prie raginimo užtikrinti energetinę nepriklausomybę. „Reikia atsilaikyti dar bent dvejus metus“, – kalbėjo ji, ragindama sulaukti jungčių su Švedija veiklos pradžios ir dujų terminalo statybų pabaigos.
„Svetimi ekspertai sprendžia už mus“, – kalbėdama apie atominės elektrinės ir dujų žvalgybos klausimus perspėjo prezidentė.
Ketvirtojoje kalboje ji užsiminė ir apie lietuvių kalbos klausimą, primindama, kad „lietuvių kalba tampa įkaite“ ir kad už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos.
Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvę – rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti gynybinius gebėjimus.
Šioje kalboje parlamentui pirmą kartą aiškiau suformuluotos ir informacinio bei kibernetinio saugumo temos. Ji ragino susirūpinti informaciniu saugumu, primindama, kad „suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti“. Prezidentė užsiminė ir apie „perperkamus festivalius bei sporto komandas“, galvoje turėdama Vladimiro Romanovo valdytą ir beveik iki bankroto nustekentą Kauno „Žalgirį“.
Kalbėdama apie užsienio politikos kryptis D.Grybauskaitė ragino atkreipti dėmesį į kibernetinį saugumą. Ji priminė ir tais metais įvykusią ataką, kuri paveikė ir didžiausių naujienų portalų darbą.
„Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvę – rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti gynybinius gebėjimus“, – teigė šalies vadovė. Ji pabrėžė, kad Baltijos valstybėms itin naudingas bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis formatas.
Istoriniame kontekste įdomiai atrodo ir prezidentės pasidžiaugimas, kad Lietuvoje planuojamas Rytų partnerystės susitikimas, kuris gali atverti naujas galimybes Rytų Europos valstybėms ir ES. Būtent po šio susitikimo ir jame nepasirašytos sutarties Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius sulaukė ukrainiečių spaudimo, virtusio Maidano protestais ir revoliuciniu judėjimu.
Prezidentė įspėjo sąžiningai ir konstruktyviai naudotis ES skiriamomis lėšomis ir priminė, kad narystė yra ne tik finansinės galimybės, bet ir skatina pagarbą žmogaus teisėms bei demokratijai.
Parlamente šalies vadovė įgėlė ir kai kuriems Seimo nariams, tapusiems bylų dalyviais. „Seimas netapo priedanga nuo teisėsaugos“, – konstatavo ji, pasidžiaugdama, kad „nusipirkti infarktą vis dar įmanoma, bet teisėjo jau nebe“.
Kalbos pabaigoje ji dar kartą išvardino naujus uždavinius teismų sistemos skaidrinimo ir kovos su korupcija srityje, pasidžiaugdama keliomis sėkmingomis bylomis ir įvykdytais neteisėtai sukaupto turto areštais.
Savo kalbą parlamente D.Grybauskaitė baigė ragindama išlaikyti ištikimybę Konstitucijai. „Tai mūsų išlikimo garantas“, – teigė ji, pabrėždama, kad laisvė trapi ir išlieka tik ginama vienybės ir saugoma širdyse.
Penktoji kalba: „Dar kartą įsitikinome, kokia trapi yra laisvė“
2014 metų metinę kalbą prezidentė sakė netradiciniu laiku – kovo 27 d. Pirmąją kadenciją baigiančios šalies vadovės kalbai kontekstą suteikė įvykiai Ukrainoje, Rusijos agresija ir neužtikrintumas geopolitinėje erdvėje. Pirmą kartą metinė kalba prasidėjo nuo užsienio politikos temos.
Ji perspėjo, kad mūsų šalis saugi tiek, kiek pajėgsime ją saugoti ir stiprinti. „Ukrainos pamoka – įpareigojimas mums visiems – visomis išgalėmis toliau saugoti savo laisvę“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Anksčiau jau kalbėjosi apie bendro sutarimo svarbą, šį kartą šalies vadovė sukonkretino gaires. Sutarti, pasak jos, būtina dėl užsienio ir saugumo politikos bei adekvataus gynybos finansavimo.
Apie informacinio karo pavojų 2013 m. užsiminusi prezidentė Ukrainos įvykių akivaizdoje jau teigė, kad mūsų šalis „patiria atvirą informacinį karą“. Ji kreipėsi į Lietuvos žiniasklaidos atstovus, ragindama padėti „mūsų žmonėms atskirti melą nuo tiesos“.
Kaip rimčiausius pavojus informacinio karo fone šalies vadovė įvardino delsimą, savigriovą ir trumparegiškumą. „Daugiau nei 20 metų delsėme siekti tikro energetinio savarankiškumo“, – priminė ji. Čia pat pasidžiaugdama, kad tų metų rudenį į Lietuvą parplaukti turėjo specialus laivas suskystintų gamtinių dujų terminalui.
Ukrainos pamoka – įpareigojimas mums visiems – visomis išgalėmis toliau saugoti savo laisvę.
Kalbėdama apie pavojus valstybei, prezidentė pabrėžė, kad labiau nei „Gazprom“ šalį alina vietinių energetinių oligarchų apetitai. „Padėti Lietuvai sustiprėti ekonomiškai ir apsiginti nuo grobstytojų – mūsų visų bendras reikalas“, – skelbė ji.
Penktojoje savo kalboje prezidentė skyrė dalį laiko ir sąžiningo verslo svarbai. Apie jį kalbėjo pasitelkdama poetinius išsireiškimus. „Per šalį sparčiai ritasi baltoji verslo banga“, „daugėja aktyvių ir išradingų verslo gazelių“ – dėstė D.Grybauskaitė.
„Atsakingas ir skaidrus verslas neleis žeminti Lietuvos“, – apibendrino ji.
Prezidentė aiškino, kad tarptautinis pripažinimas turėtų paskatinti investicijas į visus šalies regionus.
„Investicijų pritraukimas turi tapti ir vietos valdžios tiesiogine atsakomybe“, – kalbėjo šalies vadovė, pridurdama, kad „turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs“.
Penktojoje kalboje D.Grybauskaitė nuogąstavo ir dėl to, kad Lietuvoje yra daug nedirbamos žemės. „Tačiau šalyje vis dar yra 500 tūkstančių hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Apskaičiuota, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, kasmet uždirbtume papildomą milijardą litų“, – aiškino ji.
„Įdarbinkime savo žemę patys ir nereikės bijoti, kad ją išpirks svetimi“, – ragino prezidentė, turėdama galvoje referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
Šioje kalboje prezidentė ir vėl sugrįžo prie jai itin svarbių finansinės drausmės ir teisingumo sistemos skaidrinimo temų. Paraginusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę nedalinti populistinių pažadų, ji pasidžiaugė sugrįžtančiu pasitikėjimu teismais ir policija.
Įdarbinkime savo žemę patys ir nereikės bijoti, kad ją išpirks svetimi.
„Sunkiausiai modernizacija pasiekia šalies prokuratūras“, – perspėjo ji. „Rotuota nekompetencija ir lieka nekompetencija“, – pridūrė prezidentė.
Būsimai kovai dėl antros kadencijos besiruošusi prezidentė ir vėl paragino piliečius aktyviau dalyvauti rinkimuose, primindama, kad pirmuosiuose prezidento rinkimuose 1993 m. dalyvavo 79 proc. rinkėjų, o dabar „ateina vos pusė rinkimų teisę turinčių žmonių“.
Baigdama savo penktąją kalbą D.Grybauskaitė pareiškė: „Jūsų vieta priešakinėse linijose, o ne šešėlyje“. Ji ragino kiekvieną imtis iniciatyvos stiprinant valstybę ir institucijas.
„Jeigu išsivaikščiosime – mūsų vietą užims kiti, kam Lietuva nėra Tėvynė“, – netiesiogiai užsimindama apie emigracijos grėsmę kalbėjo šalies vadovė.
Šeštoji kalba: „Mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai“
Šeštoji prezidentės kalba, sakyta 2015 m. birželio 4 d., prasidėjo nuo pareigos ir atsakomybės temos. Antrąją kadenciją pradėjusi D.Grybauskaitė pagrindine tema pasirinko šauktinių prievolės grąžinimą.
„Mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai – šiandien tai yra Tėvynės gynyba“, – sakė šalies vadovė.
Kalbėdama apie grėsmes prezidentė pabrėžė, kad jos gali būti ne tik karinės. „Bet ir nuo užslėptų grėsmių – pavyzdžiui, nesaugių investicijų“, – pabrėžė ji.
Saugumo temą D.Grybauskaitė pratęsė pirmą kartą plačiau savo metinėje kalboje užsimindama apie geopolitinį kontekstą.
„Rusijos invazija Ukrainoje, organizacija „Islamo valstybė“ ir naujų formų įgaunantis terorizmas, nestabilumas Afrikoje, virtinė ginkluotų konfliktų zonų – tokia geopolitinė realybė“, – tvirtino ji. Prezidentė ragino priešintis dezinformacijai ir drąsinti Gruziją, Ukrainą bei Moldovą laikytis proeuropietiškos krypties.
„Šiandien mus vertina už tiesų žodį, už paramą, už atsakingą požiūrį“, – pastebėjo šalies vadovė.
Aptardama vidaus politikos realijas, prezidentė nepraleido progos pasipiktinti visuomenėje šurmulį sukėlusiu Bendrojo pagalbos centro darbu. Ji tai vadino „skaudžiausiu iššvaistytos atsakomybės pavyzdžiu“.
Lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas.
„Kai profesinė pareiga taps svarbiau nei pinigas, kokybiškų paslaugų ims daugėti“, – pabrėžė ji.
Prezidentė pridūrė ir tai, kad valstybei labai svarbios privačios iniciatyvos ir neafišuojama savanorystė bei asmeninė atsakomybė.
„Savanorių šiandien reikia visur – ne tik kariuomenėje“, – teigė ji.
Ir šeštojoje kalboje ji pratęsė teismų ir teisėsaugos temą, pasidžiaugdama, kad kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai pagaliau pradeda duoti rezultatus.
„Lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas“, – pirmosios savo metinės kalbos temą atgaivino D.Grybauskaitė.
Prisiminta buvo ir finansinės drausmės tema. „Valstybės biudžetas yra kiekvieno mūsų piniginė – turime atidžiau stebėti, kur ir kam išleidžiami pinigai“, – sakė Seimo nariams šalies vadovė, pridurdama, kad pražiūrėta daug galimybių gauti ES paramą.
„Didžiulė problema išlieka demografinė padėtis ir jaunimo emigracija“, – dar kartą priminė ji, pabrėždama, kad prarandama labiausiai išsilavinusi valstybės dalis.
Šeštojoje kalboje, kaip ir penktojoje, skambėjo raginimai spartinti ekonomikos augimą ir ieškoti kryptingų sprendimų, kad šalis taptų patrauklesne verslo plėtrai, o darbo rinka lankstesne.
Šeštojoje kalboje D.Grybauskaitė galutinai suformulavo ir informacinių technologijų kaip mažos valstybės privalumo naratyvą. Ji sukritikavo, kad ši galimybė dažnai paverčiama „pasipinigavimo simboliu“.
Kalbos dalį, kaip ir įprasta, šalies vadovė skyrė kovai su korupcija, pastebėdama, kad vis dar trūksta principingų sprendimų.
„Bendromis jėgomis ištrauktume valstybę iš korupcijos pelkės“, – 2015 m. tikino prezidentė, primindama ir socialinės atskirties problemą.
Ji pabrėžė, kad Lietuva turi siekti tapti valstybe be vaikų namų ir pradėti orientuotis į kitas socialines paslaugas, kurių prireiks senstant visuomenei.
Pirmą kartą prezidentės metinėje kalboje ryškiau pasirodė ir psichologinių problemų klausimas. „Visoje šalyje gyvybiškai trūksta psichologų pagalbos“, – konstatavo ji, kalbėdama apie patyčių, savižudybių ir priklausomybių temas. D.Grybauskaitė ragino socialinę politiką keisti iš esmės.
Kalbos pabaigoje prezidentė ragino vieningai pasitikti ir valstybės 25-metį ir atkūrimo šimtmečio minėjimą. „Rankomis susikibo įvairių Lietuvoje gyvenančių tautybių jaunimas, naujam gyvenimui prikeldamas ne tik tautinį kostiumą, bet ir pamatines Lietuvos vertybes, kurioms nereikia nacionalinių susitarimų“, – dėstė ji.
Septintoji kalba: „Mūsų nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas“
Septintąją savo kalbą, sakytą 2016 m. birželio 8 d., prezidentė pradėjo nuo tos pačios šauktinių temos. Tiesa, po metų ji jau džiaugėsi sėkmingu procesu – gyrė pirmąją savanorių šauktinių kartą.
Pasidžiaugusi šalies potencialu ir artėjančia naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) prezidentė perėjo prie kritikos kadenciją baigiantiems valdantiesiems.
„Tačiau žmonės visai teisėtai politikų klausia, kodėl ekonominio augimo rezultatų nesimato jų gyvenimuose“, – kritikos strėlę paleido D.Grybauskaitė.
„Mūsų nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas“, – aiškino ji, kritikuodama A.Butkevičiaus Vyriausybės veiklą. „Kol kas įvaldytas tik darbo grupių kūrimo menas“, – toliau pliekė prezidentė.
Pasak jos, didžiausia valdančiųjų bėda tapo strateginis neįgalumas, kurio lemtas socialinio saugumo trūkumas jau patraukė ir užsienio ekspertų akis.
Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu.
„Dėl socialinio saugumo būtinas susitarimas kaip dėl šalies gynybos“, – pabrėžė šalies vadovė, atgaivindama pirmose kalbose itin skelbta visuotinio susitarimo temą.
Ji ragino nesustoti reformų pusiaukelėje ir nesabotuoti priimtų sprendimų. „Kaip kad nutiko su šios Vyriausybės žadėtais konsolidacijos planais“, – toliau kritiką parlamentui pylė D.Grybauskaitė.
Pasipiktinusi itin prastais lietuvių sveikatos rodikliais, ji sugrįžo ir prie 2011 m. pabrėžtos švietimo temos. Prezidentė pastebėjo, kad stinga aukštųjų mokyklų konsolidavimo ir griežtesnio akcento mokslo kokybei.
„Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, – piktinosi šalies vadovė.
Ekonomikos temą prezidentė pradėjo nuo dar kartą primygtinai pabrėžtos būtinybės daugiau dėmesio skirti aukštųjų technologijų plėtrai. „Specialistų pasiekimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį“, – teigė ji, čia pat sukritikuodama neefektyvų valstybinių įmonių valdymą.
„9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. bendrojo vidaus produkto“, – stebėjosi šalies vadovė, užsimindama ir apie 42 nepajudinamas ir chaotiškai veikiančias urėdijas.
„39 valstybinės įmonės į biudžetą nesumoka nė euro dividendų“, – pyko D.Grybauskaitė.
Antroje kalbos dalyje prezidentė pabrėžė proeuropietiškos krypties svarbą Lietuvai ir visam regionui.
„Dabar kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje ir NATO kryptį“, – pareiškė šalies lyderė, pasidžiaugdama, kad Lietuvos keliamos saugumo problemos buvo išgirstos NATO vadovų susitikimuose.
„Buvome energetine sala, tačiau jungtimis su Lenkija ir Švedija nutiesėme kelius į kontinentinę Europą“, – kalbėjo D.Grybauskaitė, džiaugdamasi įgyvendintu vienoje ir iš pirmųjų kalbų paminėtu tikslu.
Čia pat prezidentė atkreipė dėmesį į terorizmo grėsmę, gąsdinančią Vakarų Europą ir migracijos politikos iššūkius. Tai tiesioginė užuomina į ES ieškotą susitarimą dėl pabėgėlių priėmimo kvotų.
„Šaliai nedelsiant būtina ir toliaregiška migracijos politika, atliepianti ne tik pasaulinės krizės ypatumus, bet ir trūkumus darbo rinkoje“, – dėstė ji.
Kalbėdama apie korupciją, prezidentė ir vėl užsiminė apie oligarchijos keliamus pavojus ir būtinybę bausti už prekybą poveikiu, kurios kratėsi tuometiniai valdantieji.
„Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos“, – ragino D.Grybauskaitė, pridurdama, kad būtina gerbti įstatymo viršenybę ir interesų nesaistomą teisingumą.
Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos.
Kalbos pabaigoje prezidentė dalį laiko skyrė raginimui atsakingai balsuoti. „Situaciją iš esmės gali pakeisti aktyvūs ir sąžiningi rinkėjai. Negali būti jokios išlygos eiti ar neiti balsuoti. Neleiskime pirktais balsais išsigimti politinei sistemai“, – dėstė ji.
„Iš anksto reikalaukime tiesių atsakymų ir pasirengimo kokybiškai valdyti valstybę“, – ragino šalies vadovė prieš artėjančius parlamento rinkimus.
Prezidentė septintojoje kalboje užsiminė apie „feisbuko kartą“, kuri rodo visuomenės kritinį mąstymą ir raštingumą. Kalboje ji pagyrė ir Andriaus Tapino organizuotą „Laisvės pikniką“.
Galiausiai, šalies vadovė užsiminė apie slenkantį Gedimino kalną, teigdama, kad sutvirtinimo reikia ne tik jam, bet ir „valstybės pamatams ir žmonių pasitikėjimui Lietuva“.
Valstybės šimtmetį ji kvietė pasitikti taikiai, o ne ginčais „dėl vietos tautos patriarcho paminklui“. Prezidentė turėjo galvoje diskusijas apie paminklą Jonui Basanavičiui dėl kurio susikirto ne tik visuomenė, bet ir verslo grupės.
Aštuntoji kalba: „Reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą“
Aštuntąją savo kalbą, sakytą 2017 m. birželio 8 d., prezidentė pradėjo nuo valstybingumo šimtmečio temos. Ji pasidžiaugė stebėtinai didele pažanga, kurios Lietuva pasiekė per trumpą laiką.
Kalbėdama apie dabartį D.Grybauskaitė pastebėjo, kad „pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir lauktų permainų viltis“. Šią viltį ji sutapatino su rinkimais.
Prezidentė nepraleido progos pasidžiaugti ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrastu Vasario 16-osios akto originalu.
Po įžangos sekė karčios pastabos naujam, valstiečių ir žaliųjų dominuojamam parlamentui ir Vyriausybės veiklai.
„Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą“, – rėžė D.Grybauskaitė. Ji vėl sugrįžo prie švietimo kokybės temos, pareikšdama, kad šis klausimas jau tampa nacionalinio saugumo tema.
„Tai – emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir svarbiausia – korupcijos priežastis“, – įvardino šalies vadovė. Ji paragino, kad valdantieji sukauptų politinę valią ir pagaliau išjudintų švietimo sistemos pertvarkos darbus.
D.Grybauskaitė nepraleido progos užsiminti ir apie ką tik valstybę supurčiusį liberalų lyderio Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ koncerno atstovų ryšių skandalą.
„Tarnavimas valstybei ir tuo pačiu metu koncernui irgi kai kam atrodė visiškai suderinami dalykai, kol atsirado valios nenumarinti tyrimo ir priimti sprendimą“, – kirto prezidentė.
Ji užsiminė ir apie nuolatinę pasitikėjimo teismais temą. Šį kartą atkreipė dėmesį į parlamentui pasiūlytą individualaus konstitucinio skundo galimybę, pabrėždama, kad ši padėtų sustiprinti pasitikėjimą ir pilietinį dalyvavimą.
Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms.
Prezidentė Vyriausybei palinkėjo „tvirtos laikysenos prasidėjus perversmui vaistų rinkoje“. Geriausia dovana šimtmečio proga ji įvardino visuotinį nepasitenkinimą korupcija.
„Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu“, – ragino šalies vadovė, pabrėždama, kad tam padėtų vilkinamas pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas.
Šiek tiek kritikos valdantiesiems teko ir dėl muistymosi sprendžiant smurto prieš vaikus klausimą bei kitus vaiko teisių apsaugos sistemos klausimus. Vaiko gerovės metus ji paragino paversti šimtmečio tikslu.
„Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas“, – pridūrė šalies vadovė, pabrėždama, kad ji turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Tokiu būdu prezidentė įgėlė chaotiškiems įstatymų priėmimo veiksmams Seime.
Kalbėdama apie mokesčių reformą ji perspėjo, kad tai netaptų „perstumdymų, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems“.
Vienoje iš ankstesnių savo kalbų raginusi nepartinius piliečius aktyviau eiti į politiką, praėjusiais metais prezidentė prabilo apie iššūkius partinei sistemai ir būtinybę ją stiprinti.
„Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms“, – pabrėžė ji. „Todėl pats laikas investuoti į partijų kokybę ir partinius žmones“, – pridūrė D.Grybauskaitė.
Prezidentė pagyrė vieningą politiką gynybos klausimų atžvilgiu ir paragino tokios pat laikysenos kitų strateginių sprendimų akivaizdoje. Ji užsiminė ir apie partnerių pagalbą, primindama Lietuvoje dislokuotus ir Vokietijos vadovaujamas NATO sąjungininkų batalionus.
Šalies vadovė išvardino ir konkrečias grėsmes: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio „Zapad“ pratybos, geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė.
„Todėl šalies užsienio politika taip tampriai tapo neatsiejama nuo saugumo iššūkių“, – kalbėjo ji, ragindama didinti pilietinį atsparumą ir palaikyti atsakingą žiniasklaidą.
Kalbos pabaigoje D.Grybauskaitė dar kartą priminė inovacijų, gyvybės mokslų, finansinių technologijų centrų svarbą. „Laikas inventorizuoti visą valstybės investicijų programą“, – sakė ji.
Prieš metus kalbėjusi apie toliaregišką migracijos politiką, prezidentė šį kartą ragino daug dėmesio kreipti į „savų žmonių susigrąžinimą“. „Palengvinkime jiems kelionę namo“, – ragino šalies vadovė.
Galiausiai, D.Grybauskaitė šimtmečio temą pradėtą kalbą apibendrino pastaba dėl Vyčio ir kitų projektų besistumdančiai visuomenės daliai: „Todėl nesiginčykime dėl šimtmečio dovanos Lietuvai. Geriau išjudinkime gyvybiškai svarbių reformų ledlaužį, kad mūsų vaikams nereikėtų vytis prarasto laiko“.
