Pirmą kartą Lietuvoje šeimynai atimta licencija, o vaikai skubos tvarka vasarą išvežti į globos namus ir kitą šeimyną. Advokatas Karolis Rugys, atstovaujantis šeimynai teisme, įsitikinęs, kad buvo taikytos perteklinės priemonės.
Teismo keliu Šepučiai tikisi ir atgauti iš jų atimtą licenciją, ir susigrąžinti vaikus. Šeimyna kreipėsi į visas įmanomas institucijas ir tikisi, kad atsiras, kas į šią problemą pažiūrės ne valdiškai, bei laukia teismo sprendimo.
T.Šeputienė sako, kad labiausiai šioje situacijoje nukentėjo ir tebekenčia vaikai. Į 15min kreipėsi ir viena iš šeimynos paimta paauglė, prašydama padėti jai ir kitiems vaikams sugrįžti į šeimą.
Urvikių kaime esančiuose Teresės ir Antano Šepučių namuose gyveno aštuoni įvairaus amžiaus vaikai.
Nustačius, kad Šepučiai nesusitvarko su vaikais ir neužmezga su jais emocinio ryšio, nutarta naikinti licenciją, o vaikai paimti skubos tvarka, šeimynos neįspėjus iš anksto.
Tačiau aiškios priežasties, kodėl atimti vaikai, sutuoktiniai sako taip ir nesupratę. Viena iš priežasčių – paauglės mergaitės bėgdavo iš namų, taip pat įvardyta ir kitų pažeidimų. „Bet mes tuos įvardytus trūkumus pašalinom“, – sakė T.Šeputienė. Tačiau K.Rugio teigimu, minėti trūkumai nebuvo esminiai.
„Įsigilinau į visus dokumentus ir esu įsitikinęs, kad buvo taikytos perteklinės priemonės, o toks elgesys labiausiai traumavo vaikus“, –sakė K.Rugys.
Nors šeimynoje vaikai nebegyvena, tačiau sutuoktiniai su jais bendrauja nuolat. Pasak T.Šeputienės, viena paauglė išgėrė acto, taip protestuodama prieš jai siūlomą kitą mokyklą, kitai – depresija.
Patys mažeikiškiai sako, kad tai ne vienerius metus trukusio nesusikalbėjimo su vietos vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais rezultatas.
Nors sutuoktiniai pagalbos ieškojo rašydami raštus socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, tačiau, jų žiniomis, raštus ministerija perdavė jai pavaldžiam departamentui, o šis – Mažeikių vaiko teisių gynėjams.
„Mes jums privešim tokių vaikų, kad jūs patys jų atsisakysite“, – tokią frazę iš vaikų teisių gynėjų sakė išgirdę Šepučiai.
Vaikai buvo paimti operatyviai, tarsi iš smurtaujančios šeimos ir lyg grėstų pavojus jų gyvybei. „Spėjome tik apsikabinti“, – su ašaromis akyse kalbėjo T.Šeputienė.
Vienas iš šešių šeimos globojamų vaikų – šešiolikmetis Ignas – nuo vaiko teisių apsaugos specialistų pabėgo. „Tai buvo baisu. Mes nežinojome, kur tas vaikas. Aš net maniau – gal galą sau pasidarė?“ – kalbėjo T.Šeputienė.
Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai tik nurodė, kad sugrįžus paaugliui T.Šeputienė pati jį pristatytų į vaikų globos namus. Tuo, kad paauglys išgyvena emocijas ir pabėgo nežinia kur, jie neva nesidomėjo.
Šepučių šeimyną teigiamai vertino ir vietos seniūnija, ir kita tame pačiame rajone gyvenanti šeimyna, šeima niekada nebuvo užkliuvusi socialiniams darbuotojams.
Mažeikių bendruomeninio pagalbos vaikams centro, kuriame ir gyvena dalis vaikų, direktorė Daiva Meškienė tikisi, kad teisminis procesas netruks ilgai ir klausimas bus išspręstas.
„Ar tikrai buvo išnaudotos visos priemonės iki paimant vaikus – aš nežinau. Manau, kad prieš paimant vaikus ir griebiantis drastiškų priemonių visi kiti būdai privalo būti išnaudoti. Bet esu tik trečiasis asmuo, ir tos konkrečios situacijos negaliu komentuoti. Tikiu, kad vaikai nori grįžti į namus, ypač viena mergaitė, kuri ten gyveno nuo ankstyvo amžiaus. Jai tikrai sunku. Aš esu už tai, kad vaikai gyventų šeimose“, – kalbėjo D.Meškienė.
Pasak D.Meškienės, šeimynos tėvai nuolat bendrauja su vaikais ir emocinis ryšys yra likęs.
Kai buvo paimti vaikai, valdininkai, komentuodami situaciją, konkrečiai neįvardijo tokio sprendimo priežasčių.
„Pažymėtina, kad vertinimų metu nustatytos aplinkybės byloja apie tai, kad šis juridinis asmuo nesuvokia savo pareigos, nustatytų problemų masto, negeba jų identifikuoti bei parinkti priemones problemoms spręsti. Viena iš situacijų atspindi ne tik neatsakingą požiūrį į vaikų saugumą, bet ir rodo ganėtinai formalų požiūrį ir santykį, taip pat stokojama suvokimo apie pasekmes ir situacijos pavojingumą, toleruojamas tam tikras elgesys, o atsakomybė permetama vaikams, nurašant tai genams, amžiui.
Apgailestaujame, bet negalime įvardyti konkrečių aplinkybių, nes tokio pobūdžio informacijos skelbimas gali daryti neigiamą įtaką tolesniam visavertės asmenybės vystymuisi, o jos paskelbimas pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešos informacijos poveikio įstatymo nuostatas”, – buvo rašoma 15min atsiųstame Socialinių paslaugų priežiūros departamento rašte.
– Kokia šiuo metu yra jūsų tarnybos pozicija, kalbant apie šią šeimą? Ar yra tikimybė, kad vaikai bus sugrąžinti į šeimyną, kad šeima atgaus licenciją? Ar tarnyba yra linkusi kalbėti apie tam tikrą taikos sutartį? Ar specialistai mano, kad augti toje šeimynoje vaikams yra nesaugu? Kodėl? – 15min paklausė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės.
– Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiemet gegužės mėnesį priėmė sprendimą, jog nuo liepos 5 dienos bus naikinama licencija. Paminėtina, jog šeimyna buvo pradėta vertinti nuo 2016-08-24.
„Žemynos“ šeimynos dalyviai departamento sprendimą dėl licencijos panaikinimo apskundė Vilniaus apygardos teismui. Sprendimą dėl licencijos panaikinimo priėmė departamentas, o ne tarnyba, todėl komentuoti galimybių sudaryti taikos sutartį negalime.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, institucinę socialinę globą likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams gali teikti (vykdyti) tik licencijuotos įstaigos, taigi kalbėti apie galimybę „Žemynos“ šeimynai vykdyti globėjo (rūpintojo) funkcijas būtų galima tik esant aktyviai šeimynos licencijai.
Iki vaikų paėmimo iš šeimynos dalyviai į visas institucijų skirtas pastabas ir reikalavimus žiūrėjo labai atsainiai, vengė atlikti institucijų pavedimus dėl nustatytų pažeidimų šalinimo. Įvertinus visą turimą informaciją darytina išvada, jog tokioje aplinkoje augti vaikams nesaugu.
– Kaip teigia advokatas, buvo panaudotos perteklinės priemonės – vaikų paėmimas skubos tvarka, neįspėjant šeimynos, kai nei vaikai, nei šeimyna tam nespėjo pasiruošti. Kokia jūsų nuomonė, ar nebuvo tai perteklinės priemonės?
– Kaip jau minėta aukščiau, departamentas priėmė sprendimą, jog nuo liepos 5 dienos bus naikinama licencija. Paminėtina, jog „Žemynos“ šeimyna buvo pradėta vertinti nuo 2016-08-24. Daugiau kaip mėnesį buvo žinoma, jog šeimyna netenka licencijos ir vaikų globėjai (rūpintojai) privalės būti keičiami. Tarnybos žiniomis, Mažeikių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ruošė vaikus artėjantiems pokyčiams. Vaikai žinojo, kur gyvens, kas bus jų globėjas (rūpintojas).
– Ar grėsė pavojus vaikų sveikatai ir gyvybei? Ar prieš vaikus buvo smurtaujama?
– Tarnybos nuomone, siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus bei gerbiant jų privatumą, nėra būtina detalizuoti, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas panaikinti „Žemynos“ šeimynos licenciją. Atsižvelgiant į tai, jog teisme nagrinėjama byla ir dėl „Žemynos“ šeimynos nušalinimo nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, manytina, jog nėra pagrindo kalbėti apie tai, ar šeimyna tinkamai vykdė savo kaip globėjo (rūpintojo) pareigas.
– Ar jums žinoma, kad patys vaikai nori grįžti į šeimyną? Kai sprendžiami tokie klausimai, ar yra paisoma pačių vaikų nuomonės?
– Civiliniame kodekse nustatyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai įmanoma – per atstovą, ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nustatant vaiko interesus būtina atsižvelgti į paties vaiko norus, siekius, teikiamus prioritetus, tačiau tai nėra vaiko interesų turinį nulemianti aplinkybė. Vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ar naudinga, bet visų pirma tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog įgyvendinant vaiko teises ir laisves yra vadovaujamasi teisės viršenybės principu, t. y. vaiko teisių apsaugą ir interesus siekiama užtikrint vadovaujantis teisės aktais.
– Jūsų nuomone, ar šiuo metu vaikams gyventi bendruomenės namuose (buvusiuose vaikų namuose) yra geriau, nei šeimynoje?
– Kaip jau minėta aukščiau, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, institucinę socialinę globą likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams gali teikti (vykdyti) tik licencijuotos įstaigos, taigi šiuo metu nėra galimybės vaikams būti globojamiems (rūpinamiems) „Žemynos“ šeimynoje.
