Daugiausia apgręžimų liepos-lapkričio mėnesiais buvo užfiksuota Kroatijos pasienyje su Bosnija ir Hercegovina, o dažniausiai išstumiami buvo afganų tautybės asmenys (32 proc. visų išstumtų asmenų). 10 proc. užfiksuotų apgręžimų buvo susiję su asmenų grupėmis, tarp kurių yra vaikų.
Duomenys patvirtina ankstesnius pavienius pranešimus apie dažnai neoficialius, bet nuoseklius išstūmimus, kurių metu valstybių pasienio pareigūnai konfiskuoja arba sunaikina asmeninius migrantų daiktus, tokius kaip telefonai, pinigai. Ataskaitoje teigiama, kad tokių veiksmų motyvacija – sunaikinti įrodymus apie išstūmimus arba pasipelnyti.
„Nesvarbu, ar tai vyksta prie ES sienos su Baltarusija, Kroatijoje, ar prie Viduržemio jūros, išstūmimai yra neteisėta praktika. Teisėsaugos pareigūnai turi teisę ginti valstybių sienas, tačiau žmogaus teisės turi būti gerbiamos. Pažeidimai, fiksuojami prie ES sienų – tai juoda dėmė Europos Sąjungos, kaip žmogaus orumo ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms šalininkės, reputacijai“, – teigia Danijos pabėgėlių tarybos generalinė sekretorė Charlotte Slente.
Dėmesys Lietuvai
Ataskaitoje taip pat skiriamas dėmesys situacijai Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, prie kurios apžvalgos prisidėjo ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“. Pabrėžiama, kad šalyje trūksta duomenų apie apgręžimus, nėra aišku, kokie asmenys yra neįleidžiami, kiek tarp jų yra pažeidžiamų asmenų. Dėmesys atkreipiamas į tai, kad Lietuvoje ribojamos žurnalistų galimybės stebėti situaciją ir nevyriausybinių organizacijų prieiga teikti humanitarinę pagalbą.
„Nežinome, kiek tarp išstumiamų žmonių yra vaikų, negalime stebėti, kaip vyksta apgręžimo veiksmai, kaip identifikuojami pažeidžiami asmenys ar kaip elgiamasi su migrantais, kuriems reikalinga medicininė pagalba. Europos Komisija ragina įgyvendinti nepriklausomą stebėseną Baltarusijos pasienyje, tačiau Lietuvoje situacija nesikeičia, tokia stebėsena nevyksta“, – situaciją komentavo „Diversity Development Group“ tyrėja Akvilė Kriščiūnaitė.
Ataskaitos autorių kritikos sulaukė ir Europos Komisijos siūlymas leisti Lietuvai, Latvijai bei Lenkijai taikyti žemesnius prieglobsčio procedūros standartus, leidžiančius įgyvendinti masinį asmenų sulaikymą be individualaus nagrinėjimo, taip pat – toleruoti apgręžimus.
Ataskaitos autorių teigimu, situacija Baltarusijos pasienyje atskleidžia pavojingą tendenciją, kai ES valstybės narės vis dažniau ieško teisinių pagrindimų įgyvendinti apgręžimo praktiką atvejais, kurie yra ir turėtų būti išsprendžiami nepažeidžiant valstybių įsipareigojimų Europos žmogaus teisių konvencijai.
Ataskaita prieinama čia.
