Ataskaita parodė, kad Gabrielius Landsbergis – reikšmingas politikas Europos Parlamente

Pats G. Landsbergis mano, kad ataskaita – naujas puslapis ES–Rusijos santykių istorijoje, ir džiaugiasi, kad pavyko apginti ir tekste išlaikyti nuostatą dėl Ukrainos visiško teritorinio vientisumo užtikrinimo, o tai reiškia, kad ES neleis pamiršti Krymo.

Tačiau tarp nebalsavusių „už“ ataskaitą yra ir Lietuvos europarlamentarų. Rolandas Paksas susilaikė, o Viktoras Uspaskichas ir Valdemaras Tomaševskis net nedalyvavo balsavime. Kaip „Savaitei“ sakė V.Tomaševskis, jis iš viso nesigilino į ataskaitą.

Tačiau tarp nebalsavusių „už“ ataskaitą yra ir Lietuvos europarlamentarų. Rolandas Paksas susilaikė, o Viktoras Uspaskichas ir Valdemaras Tomaševskis net nedalyvavo balsavime.

Europarlamentarai spaudžia ranką G.Landsbergiui patvirtinus jo ir komandos parengtą ataskaitą apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius. Pasak paties G.Landsbergio, tai blaivus įvardijimas situacijos, nes ankstesni raportai buvę su naivia viltimi, kad ES ir Rusijos santykiai, nepriklausomai nuo to, kas vyksta realybėje, gali plėtotis tam pasiūlant vis naujas idėjas. Šia ataskaita nedviprasmiškai pasakoma, kad ES ir Rusijos bendradarbiavimas stabdomas, kol Rusija nevykdys bent jau Minsko įsipareigojimų.

„Rusijai tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujant ginkluotame konflikte su Ukraina ir neteisėtai aneksavus Krymą, taip pat jai pažeidžiant Gruzijos teritorinį vientisumą ir vykdant ekonominę prievartą bei Europos kaimyninių šalių politinį destabilizavimą, tyčia nesilaikoma demokratinių principų, pagrindinių vertybių ir tarptautinės teisės; atsižvelgdama į tai, ES negali numatyti grįžimo prie įprastų santykių ir neturi jokio pasirinkimo, kaip tik iš naujo atlikti kritišką savo santykių su Rusija vertinimą,... šiuo metu Rusija dėl savo veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje daugiau nebegali būti laikoma strategine partnere“, – skelbiama G.Landsbergio ataskaitoje apie ES ir Rusijos santykius.

Į daugiau nei keturis puslapius telpanti ataskaita (tokios apimties buvo reikalaujama) pradėta rengti ir buvo derinamas nuo pernai lapkričio su skirtingų pozicijų europarlamentarais. Ataskaitai dėl Europos santykių su Rusija nepritarė ir kai kurie Lietuvai atstovaujantys europarlamentarai. R.Paksas per balsavimą susilaikė.

„Tais spaudimais, tokiais – aš tau, tu man, jūs ten „juodąjį sąrašą“, mes ten „juodąjį sąrašą“, mes sankcijas, jūs sankcijas. ... tokiomis rezoliucijomis mes kurstome karo aistras, ir tai į niekur neveda“, – sako Europos Parlamento narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R.Paksas.

Balsavime nedalyvavęs V.Tomaševskis sako, kad nesigilina į Europos Parlamento darbotvarkės klausimus ir nesidomi Lietuvos europarlamentarų parengtais projektais.

„Aš nesigilinau. Yra labai daug pranešimų. Į Landsbergio nesigilinau, neturėjau tokios fizinės galimybės įsigilinti į visus Landsbergio pranešimus“, – sakė jis.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius patvirtina, kad, komitetuose svarstant ataskaitą, ypač daug diskusijų buvo dėl teiginių, kad Rusija laikosi agresyvios politikos kaimynų atžvilgiu, siunčia karius ir vykdo karinius veiksmus Ukrainoje.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius patvirtina, kad, komitetuose svarstant ataskaitą, ypač daug diskusijų buvo dėl teiginių, kad Rusija laikosi agresyvios politikos kaimynų atžvilgiu, siunčia karius ir vykdo karinius veiksmus Ukrainoje.

„Kolega Landsbergis padarė gerą savo darbą, kad jis ieškojo kompromiso, bet nenuolaidžiavo“, – tikina Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio narys P.Auštrevičius.

Daliai parlamentarų užkliuvo ataskaitoje įrašytas raginimas Europos Komisijai parengti teisės aktą, kuriuo ES nepriklausančių šalių politiniams ir ekonominiams suinteresuotiesiems subjektams būtų draudžiama finansuoti ES politines partijas.

„Reikėtų kalbėti apie radikaliosios dešinės partijas EP, kurios, ne paslaptis, turi ryšių su Kremliumi ir advokatauja būtent Kremliaus politikai arba tam tikram nuolaidžiavimui Kremliui. Aš manau, šis dokumentas ir ta prasme yra itin svarbus, nes labai aiškiai parodė daugumos nuomonę ir tai, ką kalba radikali dešinė, iš tikrųjų yra marginali nuomonė ES“, – aiškina VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis.

G.Landsbergis sako, kad sulaukė ataskaitos vertinimų ir iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovų.

„Iškart po balsavimo plenarinėje salėje išlėkiau į konferenciją, kur dalyvavo ir Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksejus Meškovas, kuris, be kita ko, išsakydamas jau, aišku, ne vieną kartą mums girdėtas propagandines žinutes dėl nevykstančio, neva, karo Ukrainoje, pasakė, kad Landsbergio ataskaita yra geriausias rusofobijos pavyzdys“, – pasakoja Europos Parlamento narys, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos pirmininkas G.Landsbergis.

Europos Parlamento patvirtinta ES ir Rusijos santykių ataskaita – tvirta pozicija, įpareigojanti Bendrijos vadovus ir vykdomąją valdžią ieškoti kitų būdų, kaip veikti Rusiją, o ne jai meilintis.

Europos Parlamento patvirtinta ES ir Rusijos santykių ataskaita – tvirta pozicija, įpareigojanti Bendrijos vadovus ir vykdomąją valdžią ieškoti kitų būdų, kaip veikti Rusiją, o ne jai meilintis.

„Įtvirtinimas tos pozicijos yra reikšmingas ženklas tiek konkrečiom valstybėm, kurios bando flirtuoti su Kremliumi, kad vis dėlto ES bendra linija yra būtent tokia. Kitas klausimas yra signalas pačiam Kremliui, parodant, kad nesiruošiama taikstytis su tokiais Rusijos veiksmais, kurie buvo Gruzijoje 2008 metais ir kurie buvo ir vis dar vyksta Rytų Ukrainoje“, – teigia V.Jurkonis.

„Sugebėjome išlaikyti europinę trajektoriją, o ji rodo, kad šiuo metu ES nėra optimizmo Rusijos atžvilgiu, ir mūsų santykiai išgyvena didelę krizę“, – sako P. Auštrevičius.

Buvo įvairių spekuliacijų, kodėl tokiai reikšmingai ataskaitai parengti pasirinktas G.Landsbergis, pirmąkart į Europos Parlamentą išrinktas jaunas politikas.

„Bet reikia pripažinti, kad G.Landsbergis ir jo komanda padarė gerą darbą, šituo dokumentu, galima sakyti, išlaikė tam tikrą brandos egzaminą ir parodė, kad jis yra reikšmingas politikas Eurospos Parlamento mastu. Ir, manau, parodė didžiulį potencialą, kad gali augti“, – aiškina VU TSPMI dėstytojas V.Jurkonis.

Europos Parlamentui patvirtinus Europos Sąjungos ir Rusijos santykių ataskaitą, svarbu, kad šių nuostatų būtų laikomasi ir jos įgyvendinamos. G.Lansbergis teigia, kad atėjo ne mažiau svarbus etapas nei ataskaitos parengimas – sudėlioti veiksmų planą. Jis tikisi, kad pirmiausia bus imamasi kovos su propaganda.