Diskusiją pradėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pastebėjo, jog per praėjusią savaitę nuo COVID-19 mirė 142 žmonės, o tai beveik identiškas skaičius, kiek yra Seimo narių.
Mokslininkas tikino, jog mirčių skaičius nuo COVID-19 tik augs, o atkreipdamas dėmesį į efektyvų viruso reprodukcijos dydį, kuris siekia 1,17, teigė, kad COVID-19 vis dar užsikrečia daug žmonių.
Tam, kad tai keistųsi, pasak jo, turi mažėti gyventojų mobilumas, turėtų padėti įvestas mažų susibūrimų draudimas, ugdymo įstaigų uždarymas, asmenų judėjimo ribojimai.
M.Stankūnas tikino, jog efektą gali turėti ir nebūtinų verslų uždarymas.
Ragino Seimą ruoštis
Bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, pristatydamas savaitinio COVID-19 atvejų augimo duomenis, teigė, jog neigiamo augimo niekaip nepasiekiame.
„Nuo spalio mėnesio turime amerikietiškus kalnelius ir niekaip nepasiekiame neigiamo augimo. Jeigu toliau tokią situaciją turėsim, deja, nieko gero nebus“, – kalbėjo jis.
Mokslininkas teigė, jog prasta situacija su COVID-19 plitimu fiksuojama visose Lietuvos apskrityse, o ką tik įsigalioję griežtesni karantino ribojimai rezultato dar neduoda.
„Apribojimai įvesti buvo vakar, ar mes jau pasiekėme piką? Atsakymas – ne, nes mirtys seka paskui, – dėstė V.Zemlys-Balevičius.
– Mirčių skaičius atsilieka maždaug dvi savaites. Visi tie žmonės, kurie susirgo dabar, jų mirtis ir jų pikus pamatysime dar tik už dviejų savaičių, tai yra per Kalėdas ir Naujuosius metus pradės mirti žmonės, kurie užsikrėtė dabar.“
Mokslininkas pažymėjo, jog COVID-19 pandemijos valdymui ypač svarbus didelis testavimas, kuris Lietuvoje, pasak jo, per mažas.
„Testavimas dabar nėra pakankamas, greitieji testai dar vėluoja, vadinasi, mes nematome tikrojo epidemijos masto. <...> Situacija gali būti tokia, kad mes skaičius turime dvigubai didesnius negu jie dabar yra“, – tvirtino V.Zemlys-Balevičius.
Seimą jis ragino pagalvoti apie nepaprastosios padėties įvedimą.
Nors Vyriausybė įvedė apribojimus, ir aš tikiuosi, kad jie duos efektą, bet mes turime turėti planą B.
„Nors Vyriausybė įvedė apribojimus, ir aš tikiuosi, kad jie duos efektą, bet mes turime turėti planą B. <...> Nepaprastosios padėties įvedimą Seimas turi pradėti svarstyti, ko reikia, kad ji būtų įvesta, <...> nes gali būti, kad dabartinės priemonės nepadės“, – įspėjo mokslininkas.
O Vilniaus universiteto docentas, psichologas Paulius Skruibis pažymėjo, jog ir dabar įvesti ribojimai neigiamai veikia psichinę žmonių sveikatą, tiesa, jis sutiko, jog jie – būtini.
„Priimti ribojimai yra būtinai. Turime suprasti, kad psichikos sveikatą neigiamai veikia ne tik šie ribojimai, bet ir tai, kad kasdien netenkame 30 bendrapiliečių, o 3000 jų užsikrečia“, – kalbėjo P.Skruibis.
„Sistema yra ties savo galimybių riba“
Profesorius V.Kasiulevičius tikino, jog „ateinančios kelios savaitės mūsų tautai bus kritinės“ ir „viskas priklausys nuo mūsų žmonių susitelkimo ir pasiryžimo apriboti nebūtinuosius kontaktus“.
Jis sutiko, kad ekspertų siūlymai riboti susibūrimus, uždaryti mokyklas ir panašiai yra labai griežti.
„Mes suvokiame pasekmes ekonomikai, bet noriu pasakyti, kad turėtumėm neturėti iliuzijų – gydytojams jau šiandien reikia priimti sprendimus, kuriuos pacientus gelbėti“, – kalbėjo V.Kasiulevičius ir teigė, jog gyventojai namie turi likti iki švenčių pabaigos, nebent jiems reikia būtinos medicininės, psichologinės pagalbos arba jie privalo dirbti.
Nebesusitvarkyti su pacientų srautais gali ir sveikatos apsaugos sistema. Santaros klinikų profesorius Laimonas Griškevičius teigė, jog COVID-19 lovų užimtumas gydymo įstaigose šiuo metu siekia 77 proc., intensyvios terapijos skyriuose – 74 proc.
„Tai yra geltona zona. Šiam skaičiui padidėjus iki 85 proc., situacija pasidaro labai sunkiai kontroliuojama. Jeigu naujų atvejų skaičius didės ir toliau tokiais pačiais tempais, kaip judėjo ir dabar, tai yra 15 proc. per savaitę, mums reikia papildomai bent 500–700 stacionaro lovų artimiausiu metu“, – kalbėjo L.Griškevičius.
Padidinti COVID-19 lovų skaičių, pasak jo, dar būtų įmanoma, bet bėda su personalo stoka.
Resursų metimas vien tik COVID-19 situacijos valdymui reikš, kad kiti pacientai, sergantys kitomis ligomis, normalios pagalbos negaus.
„Akivaizdu, kad sistema yra ties savo galimybių riba. Daugiau lovų, o ypač personalo, didinimui galimybių nėra. Bet koks resursų metimas vien tik COVID-19 situacijos valdymui reikš, kad kiti pacientai, sergantys kitomis ligomis, normalios pagalbos negaus“, – nurodė profesorius.
Du scenarijai
Į Seimo tribūną stojusi ministrė pirmininkė teigė, jog COVID-19 situacija yra blogesnė, nei žinoma.
„Situacija yra labai rimta. Testavimas neatskleidžia realios situacijos, todėl kad laboratorijos yra perkrautos ir teigiamų testų skaičius yra tiesiog per didelis, kad jis mums ką nors pasakytų“, – kalbėjo premjerė I.Šimonytė.
Ji stebėjosi opozicijos kritika esą Vyriausybė diskriminuoja smulkųjį verslą. I.Šimonytė teigė, jog kadenciją baigusi valdžia įvedė labai panašias verslo veiklos ribojimo priemones, kai COVID-19 atvejų skaičiai buvo gerokai mažesni.
Panašu, kad požiūris į sprendimus kinta pakitus kūno padėčiai valdžios atžvilgiu.
„Panašu, kad požiūris į sprendimus kinta pakitus kūno padėčiai valdžios atžvilgiu, dėl to man yra labai gaila“, – komentavo I.Šimonytė ir aptarė tai, kas laukia, jei naujų COVID-19 atvejų skaičių pavyks sumažinti.
Tuomet, pasak jos, bus imtasi lokalių priemonių.
„Vyriausybės patvirtintų ribojimų tikslas – sumažinti COVID-19 atvejų skaičių, kad vėl būtų įmanoma taikyti tradicines kontrolės priemones, teigė premjerė. O per tą laiką planuojama pradėti gauti vakcinas bei išplėsti testavimą.
Kada tai gali atsitiki? <...> Jeigu karantino apribojimų bus laikomasi daugmaž sutartinai ir daugmaž visuotinai, mes galime tikėtis, kad naujų užsikrėtimų skaičius pasieks 500–700 užsikrėtimų lygį maždaug sausio pabaigoje. Tai yra tada, kada šiuo metu numatyta karantino pabaiga. Tuomet jau bus galima kalbėti apie tai, kad <...> galėtume taikyti lokalias priemones ten, kur tai yra reikalinga, ir, žinoma, pradėti kuo platesnio masto vakcinavimą“, – dėstė I.Šimonytė.
-
Liūdna COVID-19 statistika Lietuvoje: 3159 nauji atvejai, mirė 30 žmonių, daugėja atvejų odontologijos sektoriuje, valstybinėse įstaigose
-
I.Šimonytė: testavimas dėl koronaviruso neparodo realios situacijos
-
Premjerė sako nematanti galimybės dėl bendravimo išimties vienišiems žmonėms
-
I.Šimonytė: jeigu nesusiimsime, reikės prievartinių priemonių
-
S.Skvernelis: Anksčiau COVID-19 valdymą kritikavę valdantieji išblaškė visuomenę
„Jeigu per šventes reikalavimų nebūtų laikomasi, jeigu žmonės vis dėlto nuspręstų, kad šventė yra svarbiau nei artimųjų sveikata ir gyvybė, tokiu atveju sausio mėnesį, deja, turėtumėm naują atvejų atkrytį ir to atvejų sumažėjimo tektų laukti dar vieną mėnesį“, – tikino ministrė pirmininkė.
Prieš Seimo posėdį į žurnalistų klausimus atsakinėjusi I.Šimonytė teigė, jog Seimui gali būti siūloma įvesti nepaprastąją padėti ir skelbti komendanto valandą. Taip, anot jos, bus daroma, jei gyventojų mobilumas nemažės.
Vakciną turėtų patvirtinti anksčiau
Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys teigė, jog valstybė dabar siekia sumažinti efektyvaus viruso reprodukcijos dydžio rodiklį, teigiamų testų dalį, pagerinti COVID-19 atvejų atsekamumą. Tokia situacija turėtų išsilaikyti ne mažiau kaip 7 dienas.
Į tribūną stojęs A.Dulkys pranešė ir vieną džiugią žinią – Europos vaistų agentūra „Pfizer“ pagamintą vakciną patvirtinti ketina anksčiau – ne gruodžio 29, o gruodžio 21 dieną.
Lietuva – viena labiausiai COVID-19 paveiktų valstybių Europoje ir pasaulyje. Siekdama tai pakeisti, nuo trečiadienio šalyje įsigaliojo griežtesnis karantino režimas. Jo metu uždarytos daugelis parduotuvių, neteikiamos kai kurios paslaugos, ribojamas žmonių judėjimas.
Karantinas tęsis bent iki sausio 31 dienos.
