Tačiau jau visiškai aišku, kad liberalai iš visų jėgų stengiasi atsiriboti nuo savo dabar jau buvusio pirmininko Eligijaus Masiulio – visi kiti turėtų būti švarūs, o svarbiausia, jokiais korupciniais ar kitokiais neaiškiais ryšiais nėra susisaistęs liberalų elitas.
Kol kas tai tik pačių liberalų versija. Tiesa, savaitės pabaigoje laikinasis partijos vadovas Remigijus Šimašius jau užsiminė, kad prisiekti, jog nėra paslydusių, negali niekas. Kita vertus, šokas ištiko liberalų rinkėjus, socialiniuose tinkluose pasklido pareiškimai iš viso nedalyvauti rinkimuose. Tai jau rimta grėsmė, nes liberalų rinkėjai – intelektualai, jaunimas. Tai galėtų atverti kelią įvairaus plauko marginalams arba populistams, kurie toliau tuščių kalbų niekada nebuvo nuėję.
Per pusantros paros taip sujaukęs savo politinę karjerą, kad ne tik neteko laikinojo Liberalų sąjūdžio pirmininko posto, bet ir, apskritai, vietos Lietuvos politinėje sistemoje, Antanas Guoga buvo pirmas, kuris leido suprasti, jog ne vien E.Masiulis turėjo neaiškių ryšių ir gali būti įsivėlęs į korupcinius reikalus.
„Partijoje galimai yra grupė žmonių, kurie gal tvarkė savo interesus, gal, sakykim, elitas partijos. Aš visada buvau opozicijoj. Tikrai visą laiką buvo nuojauta, kad kažkas ten yra supuvę“, – gegužės 16 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ sakę A.Guoga.
E.Masiulis nuo penktadienio prarado teisinę neliečiamybę. Antradienį jam prokurorai greičiausiai pateiks įtarimus, o gal ir suvaržys laisvę. Tad kas gali garantuoti, kad paaiškėjus, jog jo namuose buvo saugoma juodoji partijos kasa, ir į kitų Liberalų sąjūdžio vadovų duris nepasibels STT pareigūnai?
Iš E.Masiulio perėmęs Seimo Liberalų frakcijos seniūno postą partijos senbuvis Eugenijus Gentvilas tvirtina neturįs jokių duomenų apie dosnias verslo aukas partijai.
„Suprantu, kad žiūrovai mano – Gentvilas gina mundurą, partinius užkulisius. O ką man daryti, jeigu aš neturiu jokių faktų? Teisėsauga nepateikia jokių faktų. Kitaip sakant, galima daryti prielaidą, kad partija „ne prie ko“. Nėra nė vieno faktelio, kad partija būtų su tuo susijusi“, – tvirtino E.Gentvilas.
Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas R.Šimašius kalba panašiai, nors šiek tiek atsargiau ir sako, kad atliekamas partijos veiklos auditas. Negerovės nutylėtos nebus. Tačiau R.Šimašius dabar nežino ar į pradėtą ikiteisminį tyrimą nebus įtraukta daugiau liberalų.
„Esu 100 proc. tikras ir galvą galėčiau guldyti tik už save. Labai norėčiau tikėti visais kolegomis. Kaip yra iš tikrųjų – nežinau. Mes labai laukiame prokurorų sprendimų, galiausiai – įtarimų, nes tada patiems paaiškės tie atsakymai, kurių labai laukiame“, – tvirtino R.Šimašius.
Iš E.Masiulio perėmęs Seimo Liberalų frakcijos seniūno postą partijos senbuvis Eugenijus Gentvilas tvirtina neturįs jokių duomenų apie dosnias verslo aukas partijai.
Liberalų sąjūdį ištikusi krizė dar tik įsibėgėja. Vieša erdvė ūžia nuo pačių prieštaringiausių versijų. Vieni skelbia, kad E.Masiulio namuose per kratas pareigūnai surado du kartus didesnę sumą, nei skelbta – 0,25 mln. eurų, banknotus esą teisėsaugininkai pažymėjo prieš „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui perduodant pinigus. Tai patvirtino vienas iš R.Kurlianskio advokatų.
LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“ pranešė kitą versiją – R.Kurlianskis E.Masiuliui maždaug 100 tūkst. įteikė antradienį, operatyvininkai pinigus sužymėjo vėliau, kad galėtų sekti jų judėjimą. Tačiau vos po dviejų parų, ketvirtadienį, R.Kurlianskis suimtas, jo ir „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus kabinetuose atliktos kratos.
Teigiama, kad Seimo narį ir „MG Baltic“ atstovus operatyvininkai stebėjo maždaug devynis mėnesius. R.Kurlianskis su E.Masiuliu esą tarėsi dėl Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje. „MG Baltic“ planuoja finansuoti šį projektą, tačiau jų netenkino savivaldybės siūloma vieta ir paminklo projektas.
Taip pat buvo tariamasi dėl liberalų balsavimo Seime priimant įstatymo pataisas, reguliuojančias kredito unijų veiklą, tačiau viešai nėra žinoma, kad „MG Baltic“ būtų kredito unijos dalininkė. Negana to, minėtąsias įstatymų pataisas Seimui teikė trys Darbo partijos frakcijos atstovai, balsuojant jas palaikė tik trys iš 12 liberalų.
R.Šimašius dabar nežino, ar į pradėtą ikiteisminį tyrimą nebus įtraukta daugiau liberalų.
Mūsų šaltiniai anksčiau yra teigę, kad pats pinigų perdavimo E.Masiuliui faktas nėra užfiksuotas. Žiniasklaidos teigimu, nėra ir konkrečių įrodymų – pokalbio ar rašytinio susitarimo, kuriame E.Masiulis ir R.Kurlianskis susitarė dėl konkrečių paslaugų, už kurias neva dosniai sumokėta.
Čia vertėtų prisiminti dar gegužės 12 d. Generalinės prokuratūros ir STT bendrą pareiškimą, kuriame teigiama – „ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad galimai vieno verslo koncerno atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė itin stambaus masto kyšį (apie 100 tūkst. eurų) Seimo nariui E.Masiuliui.“
Iš šio pranešimo darytina išvada, kad teisėsauga įtaria, jog šimtatūkstantinė suma liberalų lyderiui galėjo būti perduota ne už jo veikimą, kaip tikina liberalai, o už visos partijos.
Politologų teigimu, šis skandalas pakirs rinkėjų pasitikėjimą Liberalų sąjūdžiu. Po STT kratų gegužės 13-16 d. žiniasklaidos planavimo agentūros OMD atlikta internetinė apklausa rodo, kad 22 proc. apklaustųjų nekeičia nuomonės balsuoti už liberalus, tačiau 12 proc. nuomonę pakeitė.
Nusivylusieji Liberalų sąjūdžiu savo palaikymą atiduotų valstiečiams žaliesiems, konservatoriams ir Darbo partijai. Kai kurie liberalams prijautę rinkėjai dabar socialiniuose tinkluose skelbia, kad jiems rinkimai baigėsi su ta diena, kai pasklido įtarimai, jog E.Masiulis galėjo paimti kyšį iš R.Kurlianskio.
„Tai buvo smūgis iš giedro dangaus. Jie pasijuto morališkai išprievartauti. Tai pirmoji reakcija. Ir mano tokia buvo: ne, viskas, rinkimai man yra baigti. Bet praeina kažkiek laiko po tokių sukrėtimų ir emocinis fonas slūgsta. Pagalvoji: betgi tie „besmegeniai“ eis balsuoti. Jiems juk visiškai nesvarbu, jiems svarbus nedidelis pažadas, kažkoks eilinis saldainis, riestainis ir jei eis, balsuos. Kas tada? Tada, vadinasi, bus dar blogiau. Reiškia, reikia eiti balsuoti“, – savo poziciją dėstė žurnalistas Vidas Rachlevičius.
Panašios pozicijos laikosi ir dainininkas Andrius Mamontovas. „Manau, kad tai yra didžiulis pavojus, kai masė mąstančių žmonių sako, kad jie neis į rinkimus. Tai yra tiesiog kortų atidavimas į tas rankas, kurios papirkinėja rinkėjus, kurios naudojasi populistiniais šūkiais ir t. t.
Visi mąstantys žmonės privalo dalyvauti šalies gyvenime. Suprantu, dabar situacija tokia, kad aš pats irgi pasimetęs, nežinau, už ką balsuoti. Bet, jeigu tu nežinai, už ką balsuoti, tu nueik ir sugadink savo balsavimo biuletenį. Tai yra tikrasis protesto būdas. Bet išvis nenueiti – netinkama“, – tikina A.Mamontovas.
