Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) direktorius T.Kazlauskas mano, kad tarnyba puolama todėl, kad jos reorganizacija ir perkraustymas į uostamiestį palietė nemažai žmonių, kurie liko nepatenkinti pertvarka, ir iki šiol vis dar jaučia nuoskaudą.
„Baliavoja“ už valstybės lėšas
„Žemės ūkio ministerijos vidaus auditas, patikrinęs Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM veikla, aptiko daug pažeidimų – neatliktos inventorizacijos, darbuotojai – be darbo sutarčių, vadovui – brangiausias ir galingiausias kompiuteris, didėjančios kontrolierių gretos, nors žvejyba Baltijos jūroje ties žlugimo riba... Tarnybos vadovui Tomui Kazlauskui pradėti du tarnybiniai tyrimai – dėl netinkamai vedamos įstaigos veiklos, trūkumų, nustatytų audito metu, ir dėl 2019 m. lapkričio mėn. surengto kalėdinio baliaus su alkoholiu prisidengiant seminaru – gerai, kad „Kakadu“ (televizijos laida – aut. past.) viską spėjo nufilmuoti.
Tai ne pirmas kartas, kai darbiniais seminarais pridengiami Žuvininkystės tarnybos baliai – štai kontrolierių seminaro Palangoje viešbutyje „Alaga“ sąskaita, kur įskaičiuota ir pirtis. (Sąskaitos suma per 800 eurų – aut. past). Žvejyba Baltijos jūroje žlunga, o žvejybos kontrolieriai „baliavoja“ už valstybės lėšas“, – rašoma redakcijai adresuotame laiške.
Paklaustas, kodėl atsirado norinčiųjų apjuodinti tarnybą, T.Kazlauskas atsakė, kad kai vyko tarnybos perkraustymas atsirado daug nepatenkintų žmonių.
Menkių žvejyba – maža dalis
T.Kazlausko teigimu, buvo atliktas auditas kaip ir paprastai siekiant pagerinti įmonės veiklą ir pateiktos rekomendacijos. „Tose rekomendacijose nieko tokio nėra, jau beveik visos jos įgyvendintos.
Menkių žvejyba yra viena iš mažesniųjų tarnybos funkcijų. Didžioji dalis tarnybos darbuotojų yra susiję su nacionalinio žuvivaisos plano įgyvendinimu. Žvejyba Baltijos jūroje ir priekrantėje ir mažoji kontrolės dalis. Šiuo metu draudžiama žvejoti menkes, bet mes turime kontroliuoti, kad būtų paisoma šio draudimo. Beje, tarnyba tikrina ir žvejus mėgėjus, kurių kur kas daugiau nei žvejų verslininkų“, – sakė Žuvininkystės tarnybos direktorius.
T.Kazlauskas teigia, kad daugiausia žuvų Lietuvos žvejai sugauna tolimuosiuose žūklės rajonuose, o ne Baltijos jūroje ir priekrantėje. Taigi, didžioji kontrolė vykdoma tolimosiose jūrose.
Tolimuosiuose rajonuose yra sugaunama iki 50-60 tūkst. tonų, Baltijoje 10 tūkst., o priekrantėje – tik 100 tonų žuvų. Štai tokios proporcijos. Lietuvos žvejai žuvis gaudo ir prie Afrikos krantų, ir prie Norvegijos, ir Pietų Ramiajame vandenyne, ir prie Islandijoje. Neseniai pradėta gaudyti krevetes prie Kanados krantų.
Žuvininkystės vadovas teigia, kad menkių Baltijos jūroje žvejai aktyviai negaudė, kvotos dažniausiai būdavo neišnaudojamos.
Vadina dezinformacija
Dėl neva surengto kalėdinio baliaus T.Kazlauskas sako, kad buvusi paskleista dezinformacija. Jo teigimu, lapkritį vyko mokymai Drevernoje, o po jų tarnybos darbuotojai savo sąskaita leido laisvalaikį. Pasak jo, ŽŪM atliko tyrimą ir nustatė, kad jokio pažeidimo šioje srityje padaryta nebuvo. „Pas mus vyko ne vieni mokymai ir jokių pirčių nebuvę užsakyta. Tai šmeižtas. Nereikėtų painioti to, kad tarnybos darbuotojai po darbo patys sau organizavosi laisvalaikį kavinėje“, – teigė Žuvininkystės tarnybos vadovas.
Paklaustas, kodėl atsirado norinčiųjų apjuodinti tarnybą, T.Kazlauskas atsakė, kad kai vyko tarnybos perkraustymas atsirado daug nepatenkintų žmonių. Kai kurie negalėjo kraustytis į Klaipėdą, tad buvo atleisti. „Žmonės turi įvairių nuoskaudų, tad ko gero, įvairiais būdais bando tarnybą diskredituoti. Nors tarnybos inspekcija aukštai vertinama Europoje, jos inspektoriai yra kompetentingi.
Tarnyba buvo kraustoma iš Vilniaus į Klaipėdą. Tikrai buvo susidurta su daugybe iššūkių. Manau, kad mums vis dėlto sėkmingai pavyko perkelti tarnybą. Nes ir atliktas auditas nekonstatavo, kad buvo padaryta kokia nors žala. Visos audito pastabos yra taisytinos, dabar sudarėme priemonių planą. Man atrodo, kad didžioji dalis jau yra ištaisyta“, – sakė T.Kazlauskas.
