Dar prieš kelerius metus Vilnius svarstė, kaip atgaivinti laivybą Neryje ir pagaliau padaryti upę miesto dalimi. Dabar judesio ir pakrantėse, ir pačioje Neryje netrūksta, tačiau vilniečiams jau kyla kitų klausimų. Kad ir dėl estetinio vaizdo, nes laivai, valtys, baržos stovi pačiame mieste centre ir tikrai ne visas šis vandens transportas Vilnių puošia.
Laivai – įvairiausi
„Kasdien, kaip ir šimtai vilniečių, vaikštau Neries pakrante. Šiuo metu prie Baltojo tilto vykdoma renovacija – pagirtina. Negalim sulaukti, kada darbai bus užbaigti – viskas gerai. BET akis drasko kaip grybai po lietaus dygstančios įvairios, nenusakomo baisumo baržos. Visas sutvarkytos pakrantės vaizdas yra niokojamas begalės metalo laužą primenančių baržų, pririštų valčių ir t.t.“, – savo nuomonę apie Neryje plaukiojančias ar tiesiog plūduriuojančias vandens transporto priemones dėstė vilnietis.
Jo teigimu, anksčiau buvo vienintelė didžioji barža, kažkada joje veikė kavinė, kurioje kartais norintiems pasėdėti ir vietų pritrūkdavo – tai buvo tikrai populiari vieta. Tačiau Vilniaus savivaldybė 2015 m., pasikeitus jos vadovams, nusprendė baržą parduoti, o ne nuomoti. Pardavus kavinės nebeliko, dabar joje kažkas gyvena, valdas saugo šuo.
„Dabar ten tiesiog kažkas gyvena. Atsirado kažkokie „priestatai“ su lovomis, foteliais. Viduje prie būdos pririštas šuo, matyti, kaip žmonės sau daro valgyti ir t.t. Dažnai prie jos būna priparkuotas automobilis (pakrantėje), viduje miega žmonės. Prieš mėnesį išdygo dar vienas, dar baisesnis (kas, maniau, yra neįmanoma) baržų „kompleksas“. Ant denio taip pat sustatyti foteliai, lovos. Atrodo kaip tikrų tikriausias taboras. Žmonės eina, bado pirštais, juokiasi. Ką kalbėti apie turistus“, – savo pastebėjimus dėstė Audrius.
Vilniečio teigimu, ne jam vienam kyla klausimas, kas vyksta Neries pakrantėse? Ar čia dabar gali atplaukti ir įsikurti bet kas bet kokiame laivelyje ar baržoje? „Gal šitas dalykas yra nereglamentuotas įstatymais ir aš galiu tiesiog prisiparkuoti su savo iš metalo laužo suręsta barža ir ten tiesiog gyventi?“ – svarstė jis.
Švartuotis gali bet kas
Tokio paties Audriaus skundo sulaukė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Jos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas 15min teigė, kad prieš keletą metų atnaujintoje Neries krantinėje buvo įrengta 30 mažųjų knechtų (porinių žemų storų stulpų prieplaukoje, prie kurių lynais švartuojamas laivas) laivams švartuotis, kuriais gali naudotis visi be jokių apribojimų. O šiuo metu yra rengiamos pontoninių prieplaukų įrengimo sąlygos.
Jis išvardijo ir kas už ką atsakingas Lietuvos vidaus vandenų laivyboje: Lietuvos transporto saugos administracijos Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamentas vykdo pramoginei laivybai skirtų transporto priemonių techninę priežiūrą.
Vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių, statomų vidaus vandenų transporto priemonių registravimo LR vidaus vandenų laivų registre sąlygas ir tvarką nustato LR vidaus vandenų transporto kodeksas, LR vidaus vandenų laivų registro nuostatai, LR vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklės bei kiti teisės aktai.
Laivus registruoja ir laivų dokumentus išduoda Lietuvos transporto saugos administracija.
Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai ne kartą tikrino Neries krantinėje prišvartuotas baržas, tačiau teisės aktų pažeidimų nenustatė, – sakė G.Leperskas.
„Dėl Neries krantinėje švartuojamų baržų ar kitų plaukiojančių įrenginių techninės būklės, gyventojai visada gali kreiptis į Lietuvos transporto saugos administracijos Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamento Vilniaus skyrių.
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai pagal savo kompetenciją ne vieną kartą yra tikrinę Neries krantinėje prišvartuotas baržas ir kitus plaukiojančius įrenginius, tačiau teisės aktų pažeidimų nenustatė“, – apie estetinę šio reikalo pusę G.Leperskas nekalbėjo.
Administracinės veiklos skyriaus vedėjo teigimu, pažeidimų nustatymas ir kaltininkų patraukimas administracinėn atsakomybėn labai priklauso nuo pranešimo apie daromą teisės pažeidimą operatyvumo:
„Jei ateityje gyventojai pastebės galimus pažeidimus, apie tai reiktų nedelsiant pranešti policijai arba savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, atvykę pagal pranešimą, turėtų galimybę tinkamai surinkti įrodymus apie pažeidimą, nustatyti pažeidimą padariusius asmenis ir patraukti juos atsakomybėn.“
Šiuo metu Neries krantinėje, anot Vilniaus savivaldybės, vyksta baigiamasis atnaujinimo etapas: prieš porą metų atnaujinus žemutinę krantinės dalį, dabar rekonstruojami šlaitai bei viršutinė krantinės terasa, įrengiamos viešosios erdvės šalia upės.
Taip pat yra numatyta sutvarkyti baidarių nuleidimo į vandenį vietą, įrengti įlanką. Kairės pusės Neries krantinėje iki 2020 sausio 31 d. suplanuota sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpas nuo Žvėryno tilto iki Šilo tilto (apie 6,6 km) bei numatytos rekreacinės erdvės vilniečiams ir miesto svečiams. Taip pat planuojama įrengti apšvietimą, sutvarkyti vandentiekį ir lietaus nuotekas, įrengti mažąją architektūrą, patogesnį kelių bei takų ženklinimą.
Privaloma registruoti
Aurelijus Rimas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos Laivybos direktorius, 15min teigė, kad visos Lietuvos vidaus vandenyse plaukiojančios priemonės turi būti registruotos Lietuvos transporto saugos administracijoje (LTSA), jos turi atitikti techninius reikalavimus, turėti techninės apžiūros dokumentus.
Vandens transporto priemonių tipai yra išvardinti LR vandens transporto kodekse. Laivyba motorinėmis transporto priemonėmis galima upėse, kurios yra vidaus vandenų keliai: valstybiniai arba vietiniai Valstybinius tvirtina Vyriausybė, vietinius – Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija. Apie valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius informaciją galima rasti čia (kiek jų yra, kiek eksploatuojama, kokia situacija keliuose ir pan.).
Lietuvoje iš viso yra apie 820 km vidaus vandens kelių. Anot A.Rimo, iš jų 445 km Vidaus vandens kelių direkcija nuolatos prižiūri ir garantuoja tam tikrą minimalų skelbiamą gylį, kad jais galėtų plaukioti didesnė grimzlės laivai. Kitus kelius, tokius kaip Galvės ežeras, Šyšos upė, Dreverna prižiūri savivaldybės.
Panašiai kaip su gatvėmis
„Dėl švartavimosi pakrantėse, tai jose gali švartuotis visi techniškai tvarkingi laivai, atitinkantys reikalavimus, jei tose pakrantėse nėra švartavimąsi draudžiančių ženklų. Aišku, rekomenduojama švartuotis tam pritaikytose krantinėse, tačiau, pvz. Vilniuje, tokių laivams pritaikytų krantinių nėra. Kiekviename mieste jomis rūpinasi krantinių šeimininkas – savivaldybė. Taip pat jas gali įsirengti ir privatūs asmenys, gavę savivaldybės leidimą.
Jei švartuojamasi nepritaikytose krantinėse, visa atsakomybė tenka laivavedžiui. Jei laivams nereikalingos komunikacijos, jie yra autonominiai, neteršia aplinkos, tai ir leidimų švartavimuisi jiems nereikia. Jei reikalingos vienokios ar kitokios komunikacijos, tai toks švartavimasis turėtų būti suderintas su krantinių šeimininku, šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybe. Jei barža yra autonominė, bet joje bus teikiamos viešosios paslaugos, tam irgi turi būti gautas Savivaldybės leidimas“, – kalbėjo A.Rimas.
Čia panašiai kaip su gatvėmis – važiuoti ir stovėti galima tik ten, kur leidžiamas eismas, – sakė A.Rimas.
Laivybos direktorius taip pat atkreipė dėmesį, kad tai galioja tik vidaus vandens keliuose: „Ne vandens keliuose, kurie yra upėse (išskyrus keletą atvejų Nemuno deltoje), motorinėms transporto priemonės plaukioti draudžiama, tad ir švartuotis jos ten negali. Pavyzdžiui, Neris yra vandens kelias tik nuo Kauno iki Vilniaus ir Vilniaus mieste. Toliau ji yra upė. Taip pat yra ir su ežerais. Čia panašiai kaip su gatvėmis – važiuoti ir stovėti galima tik ten, kur leidžiamas eismas.“
Laivyba Lietuvos upėse intensyvėja. „Šiemet atnaujinta krovininė laivyba Nemunu – balandžio viduryje Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo krovinių gabenimą baržomis maršrutu Kaunas-Klaipėdos jūrų uostas-Kaunas. Kauno rajono savivaldybė inicijavo savaitgalinį keleivinį maršrutą Kaunas-Vilkija – Kaunas, planuojama, kad naujieji raketų savininkai birželio mėnesį paleis keleivinį maršrutą Kaunas-Nida-Kaunas ir t.t. Tikime, kad tai bus postūmis atsigręžti į ekologiškesnę logistiką ir atgaivinti laivybą mūsų upėse“, – sakė A.Rimas.
Kuo daugiau, tuo geriau?
Daugybę metų laivu „Ryga“ vilniečius ir miesto svečius plukdantis Leonas Benetis tikina, kad laivų ir laivelių įvairovė Neryje didžiulė, va tik plaukioti nėra kur – visiems tenka tas pats maršrutas sostinės centre.
„Viskas gerai, viskas gražu, tik trūksta tos įvairovės, kur dar nuplaukti, ką dar pamatyti be miesto centro. Viskas sukasi centre, o kiek gali taip plaukioti – kartą, du. Yra žmonių, kurie su kateriais norėtų gal toliau paplaukti, ar žemyn Nerimi, ar į viršų pasigrožėti. Bet ten neeksploatuojama upė, neplaukiojama“, – kalbėjo L.Benetis.
Apie laivelių estetinį vaizdą „Rygos“ šeimininkas kalbėti nenorėjo, tačiau pastebėjo kitą dalyką – problemų gali kilti visai ne dėl grožio: „Kai atsiranda daug mažų laivelių, pasidaro sunku suvaldyti, kad laikytųsi taisyklių, korektiškumo, saugumo. Yra sunkiau, bet, kita vertus, – smagu, kai daugiau plaukioja, žmonės pramogauja.“
