Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 07 04

Atgimė garsusis fontanas prie Operos ir baleto teatro: pamatykite, kaip jis atrodo dabar

Po metus trukusių rekonstrukcijos darbų, atnaujintas Vilniaus fontanas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) liepos 4-osios vakarą iškilmingai atidarytas. Kaip ir dera tokioje vietoje, atidarymą lydėjo operos garsai.
Fontanas prie LNOBT
Fontano prie LNOBT atidarymo šventė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Fontanas, kuris neveikė jau ne vienerius metus, o nuo pernai buvo rekonstruojamas vėl ištryško visa jėga, o lydėjo šį ypatingą įvykį muzika. Prieš iškilmingą fontano paleidimą žiūrovai galėjo mėgautis LNOBT simfoninio orkestro muzikantų kvarteto, solistų Jono Sakalausko ir Simonos Liano (sopranas) pasirodymu.

Įjungus fontaną susirinkusiųjų laukė dar viena dovana: Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva teatro prieigose didžiuliame kino ekrane rodoma Richardo Strausso opera „Salomėja“ su geriausia 2018-ųjų operos soliste Asmik Grigorian. Šis įrašas buvo darytas Austrijos klasikinės muzikos ir scenos meno festivalyje „Salzburger Festspiele“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Fontano prie LNOBT atidarymo šventė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Fontano prie LNOBT atidarymo šventė

Atgimė po dešimtmečio

LNOBT pastatą 1974-aisiais suprojektavo garsi architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Vos 30-ies sulaukusi kūrėja, pateikė funkcionalizmo stiliaus teatro ir jo prieigų variantą. Tuo metu tai buvo ypač modernus statinys.

Grindinio, fontano dangai, suoliukams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos.

Operos fontanas išsiskyrė savo modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos. Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą. Miesto centre, teatro prieigose, galima pasijusti tarsi gamtoje, nes fontanas kuria savo klimatą, vėsina erdvę ir skleidžia krioklio garsus.

Anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, tai puikūs pokyčiai, kai po rekonstrukcijų Vilniuje atgimsta įvairios viešosios erdvės, renesansą išgyvena atnaujintos aikštės, pritraukdamos daug žmonių, kultūrinių renginių, įvairių festivalių.

„Operos fontano atgimimo vilniečiai laukė dešimtmetį, su juo daugelį sieja brangūs prisiminimai. Esu tikras, kad ši naujai atgimusi erdvė taps dar vienu traukos objektu vilniečių vakarams“, – sakė R.Šimašius.

Kainavo daugiau nei pusę milijono

Fontano rekonstrukciją įgyvendino įmonė „Poolservice.LT“. Rekonstruojant fontaną, išsaugant jo autentiškumą, buvo atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga. Visų nuostabai, 1974-ųjų cirkuliacinis vandens siurblys, pagamintas pagal to meto technologijas, veikia iki šiol. Dabar taip pat gaminami kokybiški siurbliai, tačiau jie veikia po 10 m., bet ne 30–40 m., todėl tai ypač retas atvejis.

Operos fontane įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti. LNOBT lankytojus džiugins ir fontane įrengta povandeninė spalvota šviesų instaliacija.

Atnaujinant fontaną suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną. Skaičiuojama, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireikė apie 40 tūkst. šaligatvio plytelių, o atnaujinant atramines sienutes, panaudota apie tūkstantis granitinių plokščių.

Atnaujinimo darbams iš miesto biudžeto lėšų skirta apie 300 tūkst. eurų, dar apie 240 tūkst. eurų skyrė LNOBT.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos