Nuo statinio griūties siaučiant uraganui Anatolijui praėjo jau 11 metų. Visą tą laika Nidos valdžia, Kuršių nerijos nacionaliniso parko atstovai ir pavieniai iniciatoriai nesutarė, ko griebtis, svarstyta, verta atkurti Saulės laikrodį, buriuotojų Meka vadinamos Nidos simbolį, ar ne.
Buvo diskutuojama, ar Parnidžio kopa yra jam tinkama vieta, ar granitinis statinys nedarko kraštovaizdžio. Ne kartą taręsi valdininkai ir gamtosaugininkai į diskusiją įtraukė ir buriuotojus, kurie ketino finansiškai prisidėti prie Saulės laikrodžio atstatymo.
Vasaros pabaigoje klausta ir gyventojų nuomonės. Apklausos duomenys atskleidė, jog jie nori ant Nidos kalno matyti Saulės laikrodį, tad nuspręsta jį atstatyti. Tąsyk paskaičiuota, jog visi su Saulės laikrodžio atstatymu susiję darbai turėtų kainuoti 306 tūkst. litų.
Neringos savivaldybė šiam projektui biudžete lėšų nenumatė, tad nuspręsta atidaryti paramos sąskaitą banke, kad visi norintys pagal galimybes galėtų skirti lėšų laikrodžio statybai. Nuo rugsėjo mėnesio, kai sąskaita buvo atidaryta, į ją „įkrito“ vos 500 litų. Šią suma skyrė du asmenys – vienas 200, kitas 300 Lt. Verslo sektoriaus atstovai prie statinio atgaivinimo dar neprisidėjo. Paramos dar nesulaukta ir iš buriuotojų.
Lėšas rinks visus metus
Pasak Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus Algimanto Vyšniausko, lėšų, kurias skiria gyventojai, prireiks tik antrojo etapo metu, kai bus tvarkoma granito aikštelė aplink Saulės laikrodį. Pirmajame etape, kurį ketinama įgyvendinti iki šių metų pabaigos, bus atstatyta stela bei 4 ženklai, žymintys du lygiadienius, trumpiausią žiemos dieną, bei trumpiausią vasaros naktį – Joninių arba Rasos šventę. Vienas ženklas iš juodojo akmens jau yra pagamintas. Pats obeliskas pagamintas ir guli dirbtuvėse Vėžaičiuose jau keletą metų.
„Kiek savivaldybei reikės finansiškai prisidėti – neaišku, bus aiškiau, kai surinksime lėšas iš privačių asmenų. Visa likusia suma prisidės savivaldybė, pinigai turėtų būti numatyti kitų metų biudžete“, – planus komentavo administracijos direktorius.
Konsultuoja obelisko bendraautorius
Nidoje 1995-aisiais iškilusio Saulės laikrodžio meninę dalį anuomet kūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas. Skulptorius prisimena, kaip jam tekę pučiant vėjams lipti ant aukštų stelažų ir kalti senovines baltų runas ant obelisko. Menininkas juokavo, kad, ko gero, gali tekti ir vėl pakartoti šį darbą. Pasak jo, runas reikia kalti tik ant vertikalaus obelisko, o ne dirbtuvėse, ir tai geriausia daryti kai šilta, pavasarį.
Šiuo metu K.Pūdymo misija – konsultuoti projekto vykdytojus dėl keturių ženklų, kurie stovės šalia obelisko ir žymės keturias metų dienas: du lygiadienius ir trumpiausią bei ilgiausią dienas. „Visai neseniai konsultavausi su profesoriumi Libertu Klimka (etnologas, Saulės laikrodžio bendraautoris – red.) dėl keturių ženklų ir jų semantikos, kad sparčiau pajudėtų likusių trijų ženklų gamyba. Mano misija yra pastatyti tuos ženklus, kad jie būtų teisingi. Juos reikia pagaminti identiškus, kokie ir buvo anksčiau. Meistrus rasti nebus sunku, reikia tik finansavimo“, – sakė K.Pūdymas.
