Manoma, kad unikali Kuršių marių žvejų tradicija užsimezgė XIX amžiaus viduryje. Tuometinis laivybos Kuršių mariose inspektorius išleido įsakymą, pagal kurį visi žvejai privalėjo paženklinti savo laivus neišvaizdžiais stačiakampiais ženklais – taip buvę lengviau kontroliuoti, ar žvejys laimikį gaudo savo kaimui skirtuose vandenyse.
Šie privalomus ženklus pradėjo puošti pačių išdrožinėtais spalvotais simboliais, kuriais kartais išreikšdavo visą šeimos istoriją ar svajones. Po Antrojo pasaulinio karo vietinių gyventojų pamaryje beveik nebeliko, todėl sunyko ir vėtrungių tradicija.
Prieš daugiau nei dešimtmetį jas atkurti pradėjęs Švėkšnoje gyvenantis vėtrungių meistras Vaidas Bliūdžius sako, kad jos sparčiai populiarėja – esą norima ne tik autentiškų, senaisiais simboliais puoštų vėtrungių, bet daugėja ir privačių asmenų, įmonių, norinčių turėti vienetinę, iš dabartinių, tik jiems svarbių simbolių sukurtą vėtrungę. Jose pageidaujama matyti savo namus, jachtas, pomėgius, pavyzdžiui, jodinėjimą žirgais ar krepšinį.
„Aš noriu išlaikyt vėtrungės autentiškumą, kad tai nebūtų koks naujadaras – būtų naudojami visi simboliai iš to, kas buvo natūralu, autentiška. O tai, kol suprojektuoji, kol padarai, užtrunka beveik mėnesį“, – tvirtina V. Bliūdžius.
Kad susidomėjimas vėtrungėmis auga, sako ir Nidoje mažytėmis, lazeriu pjaustytomis vėtrungėmis prekiaujanti verslininkė Rita Zinkevičienė. Ypač populiarūs jos rengiami edukaciniai užsiėmimai.
„Atvažiuoja [žmonės] ir džiaugiasi, kad rado tokią vietą, kur pasakojama, rodoma, jie gali patys nusispalvinti. Ir užsieniečiai, lietuviai džiaugiasi radę tokias mažytes [vėtrunges] – sako, „aš prie kompiuterio pasidėsiu“, – teigia R. Zinkevičienė ir priduria, kad turistams tokio dydžio dirbinius patogu parsivežti namo.
Tačiau šį verslą moteris vadina hobiu, nes išgyventi vien iš vėtrungių, pasak jos, kol kas nepavyksta.
