Anksčiau planuota, kad 80 mln. litų (be PVM) kainavę geležinkelio tunelio remontai turėtų būti baigti rugsėjį. Tačiau vėliau terminas pratęstas.
Moderniomis sistemos patobulintas Kauno geležinkelio tunelis išsaugojo autentiškas detales - portalus, nišas ir dalį sienos.
„Truputį vėlavome, nes buvo kilę keblumų dėl unikalios tunelio konstrukcijos. Turėjome papildomai atlikti matavimus“, – teisinosi bendrovės „Kauno tiltai“ tunelio remonto darbų vadovas Rimantas Vagonis. Pasak jo, iš esmės buvo atnaujintos visos konstrukcijos, svarbiausia – sutvirtintas tunelio skliautas, nutiestos naujos vandens drenažo, bėgių sistemos. Įvestos ir naujos – vandens aptikimo, gaisro gesinimo – sistemos. Po rekonstrukcijos tunelyje traukiniai galės judėti kur kas didesniu greičiu nei iki šiol: 83 km/h greičiu (anksčiau – 40 km/h).
„Karo metu tunelis buvo susprogdintas septyniose vietose. Nukentėjo portalai, pamatai buvo pasislinkę į vidų – reikėjo atstatyti“, – pasakojo darbų vadovas. Kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose minima, jog tunelį sprogdinę vokiečiai tikėjosi užversti vėdinimo šachtas. Tačiau rekonstrukciją atlikę statybininkai tikino jokių istorinių šachtų neradę. Taip pat ir kitokių unikalių radinių.
Ardė ir rankomis
Pasak R.Vagonio, vienas sudėtingiausių darbų buvo tunelio skerspjūvio platinimas. 108 metrų ruožą teko perstatyti iš naujo, restauruoti ir originalūs tunelio portalai.
„Tą ruožą, kuriame tunelio skersmuo buvo susiaurėjęs net iki metro, ardėme mažais ploteliais. Tai buvo lėtas, rankinis darbas“, – pasakojo R.Vagonis. Jis neslėpė, jog tunelio statytojai savo darbą buvo atlikę kokybiškai, tačiau laikas padarė savo. Be to, dabar tokiems objektams galioja griežtesni reikalavimai, todėl greta restauracijos, buvo atlikta nemažai naujų darbų. Pavyzdžiui, įvesta vandens aptikimo sistema.
„Visos komunikacijos, kurios tunelyje buvo padarytos prieš karą, dabar šiaip ar taip būtų pasenusios. Be to, nebuvo apšvietimo, avarinių telefonų. Tačiau restauravome autentiškus portalus, nišas, dalį tunelio sienos“, – sakė įmonės „Kauno tiltai“ atstovas. Atnaujintam objektui suteikta Lietuvos įstatymų numatyta garantija: 5 metai matomiems, 10 – nematomiems darbams.
Po rekonstrukcijos – visiškai saugus
Statybininkų teigimu, po rekonstrukcijos Kauno geležinkelio tunelis tapo gerokai saugesnis. Jame įrengta moderni gaisro gesinimo sistema leis itin operatyviai reaguoti įvykus nelaimei, pavyzdžiui, užsidegus traukiniui.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Tunelio vidus po remonto |
„Turėdami tokią sistemą tiksliai matysime, kurioje vietoje tunelyje yra gaisro židinys. Suveikus davikliams, automatiškai bus galima paleisti gaisro gesinimo stotis. Lauke yra du siurbliai – vienas elektrinis, kitas dyzelinis. Visi vamzdžiai sausi, tik gaisro metu jie automatizuotai užpildomi vandeniu. Gaisro gesinimas vyksta pagal sprinklerinę sistemą: tunelyje sumontuotos kapsulės, kurios, esant tam tikrai temperatūrai, pačios sprogsta ten, kur yra gaisras. Sistema suveikia per 4 minutes. Tiesa, ją paleisti turi žmogus. Jo buvimas būtinas, kad būtų aišku, koks krovinys gabenamas. Traukiniui gabenant tam tikras medžiagas, nebus galima panaudoti vandens“, – kalbėjo R.Vagonis.
Tunelyje sumontuota ir šiuolaikiška vandens aptikimo sistema. „Kiekvienoje nišoje sugręžti vandens davikliai, kurie milimetro tikslumu parodo vandens lygį už tunelio sienų. Nustatytai normai padidėjus, įsijungs sistema, užtikrinanti, jog tunelio pagrindas liktų pakankamai sausas“, – pasakojo „Kauno tiltai“ atstovas.
Kauno geležinkelio tunelis: tik faktai
Kauno geležinkelio tunelio istorija turtinga įdomiais faktais. Šis tunelis – vienintelis Vilnių ir Kauną jungiančioje geležinkelio linijoje. Jis pradėtas statyti 1859 metais ir buvo kasamas iš dviejų pusių. Per porą metų, tunelio statyba pabaigta, o 1862 metų pavasarį tuneliu jau važiavo pirmieji traukiniai. Tunelio projekto autorius – garsus lietuvių inžinierius Stanislovas Kerbedis.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno geležinkelio tuneliu traukiniai važinės nuo antradienio |
1944 metais tunelį bandyta susprogdinti. Jis nukentėjo net septyniose vietose, o didžiausias sprogimas deformavo maždaug 100 metrų tunelio ruožą. Stipriai apgadintą objektą sovietinė kariuomenė atstatė tais pačiais metais. 1949 metais tunelis dar kartą remontuotas. 1963 metais tunelyje įvykus traukinių avarijai buvo nuspręsta palikti tik vieną kelią. Anksčiau buvo du.
1968 metais tunelyje įvesta elektra. 1972-aisiais pastatyta atraminė atvirkštinė arka, skirta konstrukcijų deformacijoms stabdyti. 1976 metais visiškai sugriuvo vandens nuvedimo sistema, todėl traukinių judėjimo greitis apribotas iki 40 km/h.
Kauno geležinkelio tunelio ilgis 1284 metrai, o iškastas jis 30 metrų aukščio kalvoje, po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu. Dabartinis tunelio aukštis - 6.6 metrai, plotis - 8,8 metrai.
