Su 15min bendravę du Amsterdame sutikti šioje šalyje dirbantys lietuviai – Tadas ir Arūnas – yra labai skirtingi, bet vis dėlto panašaus likimo tautiečiai. Nyderlandus savo namais abu laiko jau ne vienerius metus.
Pradėti viską nuo nulio
37 metų Tadas Nyderlanduose gyvena jau aštuonerius metus. Čia jis atvyko iš Panevėžio, kaip pats sako, su vienu krepšiu rankose. Sėkmingai tolimųjų reisų vairuotoju Lietuvoje dirbęs vyras emigraciją pasirinko dėl nenusisekusių santykių asmeniniame gyvenime. Sesuo, matydama, kaip brolis kenčia Lietuvoje, pasikvietė jį į Nyderlandus, kur pati buvo sukūrusi šeimą ir gyveno jau ne vienerius metus.
„Pusę metų sėdėjau sesės namuose mokydamasis kalbą ir ieškodamas bet kokio darbo, kad galėčiau už ko nors užsikabinti“, – pasakoja Tadas prisimindamas, kad į svečią šalį atvyko vos su vienu krepšiu, viską, ką turėjęs, palikęs Lietuvoje.
Pirmasis darbas, kurį pavyko gauti, buvo kroviko. Skubių siuntų įmonėje vyras krovė siuntas. Darbas buvo fiziškai sunkus, tačiau tai buvo pirmas žingsnis tolimesnės karjeros link. Dirbdamas su vietiniais gyventojais vyras pramoko kalbą, todėl ėmė labiau pasitikėti savimi. Taip pat pradėjo aktyviai ieškotis vairuotojo darbo, siuntinėdamas savo CV į įvairias įmones.
Pusmetį išdirbęs skubių siuntų įmonėje Tadas parašė prašymą išeiti iš darbo. Tuo pat metu jis netikėtai sulaukė pasiūlymo iš vienos įmonės, kuri atsiliepė į jo siųstą CV. Krovinių gabenimo įmonei UPS buvo reikalingas vairuotojas, galintis atlikti „šifterio“ pareigas. Tado darbas buvo perstumdyti sunkvežimių priekabas aikštelėje. Iškrautas – pastatyti į vieną vietą, pilnas – nuvairuoti iki siuntų iškrovimo rampų.
Darbas buvo neblogas, bet, kaip sako pats Tadas, norėjosi kažko daugiau. Kurį laiką taip dirbęs vyras pasiteiravo savo vadovo, ar šis neieško vairuotojo krovinių pervežimui. Likimo sutapimas, bet kaip tik tuo metu reikėjo tokio žmogaus.
„Paprastai čia žmonių tokiu būdu į darbą niekas nepriima. Yra tvarka, darbo pokalbiai, konkursai. Matyt, viršininkas matė, kaip vairuoju vilkikus, stumdydamas priekabas. Suprato, kad nesu naujokas šioje srityje ir manimi galima pasitikėti“, – įsidarbinimo detales atskleidė Tadas.
Žalingų įpročių neturintis vyras netruko įsidarbinti ir tapti stipria kolektyvo dalimi.
Šiuo metu Tadas vairuoja vilkiką penkis kartus per savaitę. Jo maršrutas driekiasi iš Amsterdamo iki Vokietijos pasienio ir atgal.
Apie 30 kilometrų nuo sostinės įsikūrusiame Almerės mieste jis turi įsigijęs erdvų kotedžą su nuosavu kiemeliu, taip pat turi automobilį. Vaizdingoje vietoje gyvenantis Tadas mėgsta važinėtis dviračiu. Nyderlanduose dviračių takai driekiasi visur, yra gerai prižiūrimi, todėl puikiai tinka tiek keliauti į darbą, tiek aktyviai leisti laisvalaikį.
„Buvo laikai, kai vairuodavau naktimis, bet tada tai dariau tik dėl to, kad galėčiau tapti nepriklausomas ir įsikurti savo namuose. Nyderlanduose yra progresiniai mokesčiai, todėl čia daug dirbti nėra labai naudinga. Mokesčiai čia dideli, per mėnesį vien mokesčiams išleidžiu apie 1 500 eurų. Tačiau žinau, kad nutikus nelaimei bus draudimai, o susirgęs gausiu išmokas, kurių užteks gyventi oriai“, – sako Tadas.
Kičas – tik turistams
Klaidžiose Amsterdamo gatvėse nedažnai išgirsite šnekant lietuviškai. 15min pavyko sutikti ir pakalbinti vieną tautietį, kone kiekvieną savaitgalį čia prekiaujantį savo piešiniais.
Arūnas Tiškus Nyderlanduose gyvena antrus metus. Tiesa, iki tol 4 metus vyras čia reguliariai važinėjo darbuotis. Galiausiai jis nusprendė persikelti gyventi į Nyderlandus kartu su žmona, kuri dirba mokytoja ir moko kitų emigravusių tautiečių vaikus nepamiršti lietuvybės šaknų.
„Čia didesnės galimybės. Daugiau pabuvus Lietuvoje apima depresija nuo santvarkos ir neteisybės. Čia atsiveria kitos galimybės“, – tiesiai šviesiai prisipažįsta menininkas.
Gatvėje Arūnas prekiauja savaitgaliais. Būtent šiomis dienomis yra didžiausias turistų srautas. Akvarelės technika ir tušu kurtuose paveiksluose – Amsterdamo urbanistiniai peizažai.
„Čia yra komercija, kičas skirtas turistams. Man tai nepatinka, aš to nemėgstu, bet esu priverstas tai daryti, nes žmonės mano paveikslus perka. Man patinka siurrealistinė tapyba“, – atvirauja Arūnas.
Kol bendravome (maždaug pusvalandį) turistai nupirko keturis paveikslus, kurių vienas kainuoja apie 20 eurų.
„Olandija – brangoka šalis, vien iš prekybos paveikslais sunku būtų išgyventi. Todėl esu dar įkūręs renovacijos įmonę, kuri remontuoja senus butus. Iš to galima uždirbti daugiau. Todėl laisvas laikas lieka tapybai“, – sako dailininkas.
Mėgstamiausias Arūno užsiėmimas – aliejinė tapyba. Dailininkas parodas Lietuvoje rengia reguliariai. Pasak jo, čia tai padaryti yra sunkiau. Kol kas pavyko dalyvauti tik vienoje grupinėje parodoje. Paroda vyko netradicinėje vietoje – vienoje Amsterdamo bažnyčioje.
„Lietuvoje tai atrodytų kaip šventvagystė, o čia – išsinuomoji sakralinę vietą, bažnyčią, ir gali demonstruoti meno kūrinius“, – šypsosi menininkas.
Dailininkas nelaiko savęs emigrantu: „Šiuolaikinės technologijos tokios, kad bendrauji su visais ir visada, parvažiuoti į Lietuvą irgi nėra jokių problemų – sėdi į lėktuvą ir po pusantros valandos jau namuose.“
Arūnas su žmona nuomojasi namą netoli Amsterdamo esančiame Harlemo mieste. Nuoma be patarnavimų kainuoja 1 200 eurų.
„Už viską reikia mokėti. Tačiau gražiam gyvenimui yra visos sąlygos – namas, kiemelis, automobilis.
Norėdamas čia išgyventi, turi labai daug dirbti, todėl mano svajonė dabar yra susitaupyti pinigų, kad turėčiau laisvo laiko ir galėčiau daryti tai, ką mėgstu labiausiai – piešti. Dirbant nebelieka laiko kūrybai, tad norisi visa tai sujungti“, – sako dailininkas.
