Įsivaizduokite, kad kokioje nors Europos sostinėje įvyksta labai didelis teroro išpuolis. Nusikaltėliai susprogdina turistų itin lankomą objektą, pražudydami ir sužeisdami tūkstančius žmonių.
Mieste kyla neregėtas chaosas, tačiau po kelių akimirkų paaiškėja, kad tai dar ne viskas.
Suprasti akimirksniu
- ATLAS vienija Europos antiteroristinius padalinius
- Jie mokosi veikti kartu ir keičiasi informacija
- ATLAS nariai gali pasitelkti vieni kitus į pagalbą
- Lietuvos „Aras“ yra ATLAS nariai
Kelios teroristų grupės skirtingose miesto vietose užgrobia visuomeninės paskirties pastatus ir grasina išžudyti įkaitus, jeigu nebus patenkinti jų politiniai reikalavimai.
Pareigūnai bando užtikrinti miestiečių saugumą ir atkurti tvarką, tačiau išryškėja rimta problema – išpuolio mastas toks didelis, kad neužtenka turimų antiteroristinių pajėgų, kad nusikaltėliai būtų eliminuoti. Kariškiai taip pat negali aktyviai įsitraukti į operaciją, nes tai reikštų karo padėtį.
Tai – hipotetinė situacija, tačiau didelio masto neramumai 2014 metų vasarą vyko Ukrainos rytuose, o Vakarų Europos miestuose vis dažniau trata teroristų automatai ir griaudi sprogimai.
Europiečiai turi įrankį, kurį galėtų panaudoti kilus didelei grėsmei. Teroro ištikta valstybė į pagalbą gali pasitelkti sąjungininkus iš organizacijos ATLAS.
Susivienijo po Rugsėjo 11-osios
Po 1972 metų teroristų išpuolio Miunchene pasaulis pasikeitė. JAV, Vakarų Europoje, Vidurio Rytuose buvo kuriamos specializuotos policijos komandos, kurių užduotis – naikinti teroristus.
Apie tris dešimtmečius tokie padaliniai sėkmingai vykdė užduotis, bet terorizmas vėl pasikeitė. Nusikaltėliai paniro į gilų pogrindį, kur konstravo šešėlines organizacijas, verbavo jaunuolius, vertė juos fanatikais, mezgė savižudžių tinklus. Jie tūnodavo tamsoje iki tos lemtingos akimirkos, kai pradėdavo tiksėti aukų skaičiai.
2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliai atskleidė, kad teisėsaugai turi ieškoti naujų būdų pergalei prieš teroristus.
„Tada Briuselyje įvyko tuometinių Europos Sąjungos valstybių antiteroristinių padalinių vadų susitikimas. Jie siekė išsiaiškinti tikrąją saugumo padėtį ir rasti naujų būdų kovoti su teroristais. Tada ir kilo idėja, kad būtų galima sukurti savotišką tinklą, kuris vienytų Europos antiteroristinius padalinius“, – 15min pasakojo Viktoras Grabauskas, ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas.
Pradžioje šis tinklas buvo numegztas internete. Belgijos federalinės policijos specialusis padalinys sukūrė informacijos pasikeitimo kanalą, kuris sujungė daugumą Europos Sąjungos antiteroristinių padalinių.
„Tada dar nebuvo jokių sutarčių ir vidinių taisyklių, bet tai jau buvo pradžia. Europa suprato, kad suvieniję jėgas tokie padaliniai gali nuveikti daug daugiau“, – sakė V.Grabauskas.
Kelerius metus šis pareigūnų klubas neturėjo oficialaus pavadinimo, struktūros, griežtų vidinių taisyklių, tačiau 2005-aisiais Belgijoje buvo pasirašyta ATLAS sutartis.
Lietuva tapo viena iš įkūrėjų ir tikrųjų narių.
Klube – geriausi Europos padaliniai
ATLAS suvienijo Europos Sąjungos policijų antiteroristinius padalinius. Tai pareigūnų komandos, kurios atlieka specialiąsias operacijas: šturmuoja objektus ir sulaiko ypatingai pavojingus nusikaltėlius, vaduoja įkaitus, turi išminuotojų, snaiperių, kovinių narų, sprogdintojų, derybininkų.
Iš kiekvienos šalies buvo priimta po vieną tokį padalinį. Vėliau kai kurios valstybės dėl savo ypatingos specifikos gavo teisę deleguoti kelias komandas.
„Kai kažkas nutinka Prancūzijos miestuose, tai veikia policijos antiteroristinis padalinys RAID, o kai veiksmas vyksta už miestų ribų – žandarmerijos antiteroristinės pajėgos GIGN. Realiai, šie padaliniai yra lygiaverčiai, todėl į ATLAS buvo priimti abu“, – aiškino V.Grabauskas.
Tuo metu žandarmerijos sistema veikė ir Italijoje, Austrijoje, Belgijoje, tačiau pastarosiose šalyse netrukus ji buvo sujungta su policija.
Ispanijoje savo antiteroristinius padalinius turi ir policija, ir vadinamoji civilinė gvardija. Pagal užduotis šie padaliniai taip pat yra lygiaverčiai, skiriasi tik jų prižiūrimos teritorijos, todėl abu buvo priimti į ATLAS.
Vokietijoje susiklostė dar kitokia situacija. Šalyje veikia Vokietijos federalinės policijos antiteroristinis padalinys GSG-9. Tačiau kiekviena iš 16-os federacinių žemių turi dar ir savo antiteroristinius padalinius, kurie vadinami SEK.
„Buvo nuspręsta, kad Vokietijai atstovauja GSG-9 ir vienas iš SEK padalinių, – pasakojo V.Grabauskas, kuris nuo pradžios dalyvavo ATLAS kūrime. – Sugrįžęs iš pratybų ar mūsų seminarų tas sekas pasidalina žiniomis ir patirtimi su kitais sekais.“
ATLAS negali priklausyti ne Europos Sąjungos šalių antiteroristiniai padaliniai, tačiau kitų valstybių komandos gali pareikšti norą būti stebėtojais. Jeigu jie priimami į ATLAS šeimą, tai įgyja beveik visas teises – tik negali dalyvauti balsavime, kai priimami strateginiai sprendimai. Taip pat patys dengia savo išlaidas.
Šiuo metu tokiais stebėtojais yra Šveicarijos, Islandijos ir Norvegijos antiteroristiniai padaliniai. Atskiruose ATLAS projektuose ar pratybose gali dalyvauti ir kitos šalys.
„Lietuvoje vyko didžiulės ATLAS pratybos, kuriose treniravomės patekimą į patalpų vidų, vykdant išsprogdinimus. Durų, langų, lubų. Tada norą dalyvauti pratybose pareiškė amerikiečių FTB antiteroristinis padalinys HRT, Izraelio JAMAM ir rusų „Alfa“. Aišku, pastariesiems teko atsakyti“, – prisiminė V.Grabauskas.
Dalinasi slapta informacija
Europos antiteroristinių padalinių vadai susitinka kelis kartus per metus. Vienas iš svarbiausių tikslų – aptarti naujausius teroristinius išpuolius.
„Per ATLAS vadų susirinkimus kiekvienas įvykis aptariamas be jokių paslapčių, iki menkiausių smulkmenų. Kad ir tie patys Paryžiaus įvykiai. Prancūzijos antiteroristinių padalinių atstovai detaliai papasakoja, kaip klostėsi situacija, kokie sprendimai buvo priimti, kur buvo padarytos klaidos“, – pasakojo „Aro“ vadas.
Per tokius aptarimus kitų Europos šalių antiteroristinių padalinių vadai siūlo savo idėjas, kaip būtų galima reaguoti vienoje ar kitoje situacijoje.
Pavyzdžiui, 2014 metais viename iš ATLAS susitikimų V.Grabauskas pasakojo, kaip padedant kitiems pareigūnams Rokiškio rajone iš susisprogdinti grasinusio vyro rankų išplėšė granatą. Lietuvos pareigūnų vadas atskleidė tikrąsias įvykio aplinkybes, situacijos specifiką, savo ir kitų pareigūnų veiksmus.
„Mums toks pasikeitimas patirtimi ir idėjomis yra neįkainojamas, tai vienas didžiausių ATLAS privalumų. Analizuodami, kaip iš tikrųjų viskas vyko kažkokiose konkrečiose situacijose, mes sužinome, kaip gali būti ir apie ką reiktų pagalvoti“, – sakė V.Grabauskas.
Be to, ATLAS turi slaptą internetinį kanalą, kuriuo pareigūnai gali keistis tam tikra žvalgybine informacija apie teroristus, teroro aktų vykdymo metodus ir kitus specifinius dalykus. Tai ypač aktualu po didelių išpuolių, kai visoje Europoje išauga įtampa.
Mokosi veikti kartu
Labai svarbi ATLAS veikla yra bendros pratybos ir seminarai, per kuriuos Europos pareigūnai stengiasi susiderinti savo taktikas ir veikimus, kad ekstremalioje situacijoje žinotų, kaip veikti kartu.
„Mes stengiamės, kad taktinis pasiruošimas visų padalinių būtų panašus. Tada lengva kartu dirbti. Be to, mes esame sukūrę standartines procedūras, kurios padeda suprasti vieniems kitus koordinavime, valdyme ir panašiai“, – sakė V.Grabauskas.
Europos pareigūnai veikti kartu mokosi per dideles pratybas, kurios vyksta bent kelis kartus per metus, ir vadinamosios ATLAS darbo grupėse. Tai nėra įprasti seminarai, kai dalyviai klausosi teorinių žinių.
„Mokymai trunka apie savaitę. Beveik visą laiką užsiimame praktika, – pasakojo „Aro“ pareigūnas Sigitas, kuris nuo 2006 metų priklauso patekimo į patalpas darbo grupei. – Į tokius seminarus mes važiuojame su kovine ekipuote. Organizuojanti šalis būna paruošusi poligoną, ten gaminame sprogmenis, sprogdiname, laužom, daužom (šypsojosi). Viską darome realybėje, ne teoriškai, kad kuo geriau pažintume tą sritį ir mokėtume dirbti vieni su kitais.“
Sigitas pasakojo, kad tokius seminarus veda instruktoriai, kurie turi daugiau patirties ir žinių apie tą darbo sritį. Jie papasakoja ir apie praeities klaidas, ir apie naujausius veikimo metodus, pristato mokslo išradimus ar pasaulio gamintojų sukurtus produktus.
„Mums tai yra vienas iš svarbiausių ATLAS pliusų, nes realybėje pamatome ir išbandome pačius naujausius dalykus savo srityje“, – sakė pareigūnas.
Estai buvo pasitelkę lietuvius
Pratybos ir mokymai rengiami tam, kad ATLAS priklausantys padaliniai galėtų padėti vieni kitiems sudėtingose situacijose. Tai – labai svarbi taisyklė, kuri prilygsta NATO 5-ajam straipsniui.
„2008 metais austrai pasiūlė idėją, kad vieni kitus galėtume pasitelkti realiose situacijose. Tam pritarė ir vadai, ir Europos Sąjunga, todėl buvo priimtas teisės aktas, vadinamasis ATLAS Decision (liet. ATLAS sprendimas)“, – pasakojo V.Grabauskas.
Pareigūnai gali pasikviesti sąjungininkus tokiu atveju, kai savų pajėgų nebeužtenka. Tai ypač aktualu mažesnėms šalims. Pavyzdžiui, Prancūzijos antiteroristiniai padaliniai GIGN ir RAID yra gausūs, todėl tik itin sudėtingoje situacijoje jiems galėtų prireikti sąjungininkų pagalbos, o štai Baltijos šalių pareigūnai vieni kitiems jau yra padėję realybėje.
„Toks pasitelkimas įvykio 2010 metais, kai Estijoje vyko NATO viršūnių susitikimas. Tada mūsų kolegos estai įsivertino, kad jeigu įvyktų koks nors incidentas, jiems gali pritrūkti pajėgumų užtikrinti saugumą. Mums buvo labai džiugu, kad jie pasikvietė ne savo tiesioginius kaimynus suomius ar latvius, bet mus“, – sakė V.Grabauskas.
Tą kartą į Taliną išvyko viena „Aro“ grupė, sudaryta iš 4 gerai paruoštų pareigūnų. Jie padėjo estams pasiruošti ir dalyvavo užtikrinant svarbių svečių saugumą. Tuo metu kita lietuvių grupė, sudaryta iš 40 pareigūnų, buvo pasiruošusi skubiai atvykti iš Vilniaus į Taliną, jeigu įvyktų kokia nors nelaimė.
„Realiai, tai buvo vienas iš pirmųjų tokių pasitelkimų ATLAS istorijoje“, – kalbėjo „Aro“ vadas.
Tam tikra prasme, Lietuvos pareigūnus buvo pasitelkęs ir Lenkijos policijos antiteroristinis padalinys BOA, kuris buvo atsakingas už teroristinių aktų likvidavimą, rūpinosi svarbių objektų saugumu per 2012 metų Europos futbolo čempionatą.
„Mes dalyvavome pasiruošimo stadijoje su ta mintimi, kad jeigu kas nors įvyktų, tai jau žinotume, kur važiuojame ir ką reikia daryti. Kelios mūsų grupės treniravosi Varšuvos pagrindiniame stadione. Kartu su lenkais atidirbinėjome kovinius veiksmus, šaudymus, imitavome tam tikras ekstremalias situacijas“, – kalbėjo V.Grabauskas.
Kol kas ATLAS istorijoje nebuvo tokios situacijos, kad šalis pasikeltų savo sąjungininkus kovinėse situacijose.
„Tam tikra prasme, galima ATLAS palyginti su NATO. Mes taip pat laikomės tos taisyklės, kad jeigu vienas atsiduria pavojuje – į pagalbą skuba visi kas gali. NATO 5-asis straipsnis būtų aktyvuotas karo atveju, o mes operacijas vykdome taikos metu, terorizmo ar kitokios grėsmės atveju“, – sakė Lietuvos „Aro“ vadas V.Grabauskas.
